|
|
|
Saugumas nėra tik biudžeto eilutė
Saugumas nėra biudžeto eilutė: 2 proc. iliuzijos pabaiga su Donaldu Trampu vėl Baltuosiuose rūmuose, o Europa susiduria su nauja netikrumo era. Įprastas amerikiečių palaikymas – Europos saugumo pagrindas – dabar labiau negu bet kada yra abejotinas. Dešimtmečius Europa pasitikėjo, kad JAV visada bus šalia, pasirengusi užpildyti spragas. Tačiau tie laikai baigėsi. Donaldo Trampo administracija atvirai kelia klausimus apie NATO vaidmenį ir skeptiškai vertina Amerikos įsitraukimą į Europos saugumą. Europa turi susitaikyti su nauja realybe: ji nebegali sau leisti pasikliauti JAV savo gynybai. Dabar atėjo metas veikti. Kai kurie Europoje gali jaustis vieniši, palaikydami Ukrainą, tačiau šis požiūris nuvertina pačios Europos stiprybę. Europos Sąjunga (ES) yra didžiausias pasaulio prekybos blokas, viena iš trijų didžiausių pasaulio ekonomikų ir viena keturių iš dešimties didžiausių planetos ekonomikų namai. Palyginti, Rusija yra 11-oji pagal dydį ekonomika pasaulyje – panaši į Italiją, o Ispanija atsilieka ne itin daug. Europai trūksta ne išteklių, o valios juos panaudoti. Parama Ukrainai nėra išlaidos – tai yra investicija į Europos saugumą ir stabilumą. 2 proc. BVP tikslas NATO nariams kažkada buvo praktinis būdas įvertinti įsipareigojimą Aljansui. Tačiau šiandien, kai grėsmės vystosi ir atsiranda naujų iššūkių, šis tikslas yra pasenęs. Tikrasis saugumas nėra susijęs su biudžeto procentais – tai yra gebėjimai kurti Europą, kuri gali pati apsiginti ir greitai reaguoti į krizes. Brutalus Rusijos išpuolis prieš Ukrainą parodė, kad išlaidų tikslas mūsų neapsaugo – tik veikiantys ištekliai, modernios gynybos sistemos ir pasirengimas veikti tai daro. Europa jau matė tai savo akimis. Finansiniai pažadai Ukrainai yra svarbūs, tačiau vietoje esminę reikšmę turėjo tokie konkretūs ištekliai, kaip priešlėktuvinės sistemos, saugūs ryšiai ir logistinis palaikymas. Europa dabar susiduria su ta pačia realybe: lyderiai turi žengti toliau už simbolinių išlaidų tikslų ir prioritetą teikti realiems gebėjimams, kurie atitinka šiandienos skubius saugumo poreikius. D. Trampo sugrįžimas į valdžią yra Europos pažadinimo skambutis. „Strateginės autonomijos“ idėja buvo aptariama politikos ratuose daugelį metų, tačiau Europa nebegali sau leisti, kad tai liktų tik teorija. Europa jau turi viską, ko reikia. Ji turi aukščiausio lygio gynybos pramonę su pažangiomis mokslinių tyrimų ir plėtros programomis, kurios prilygsta JAV, Kinijos ir Rusijos pajėgumams. Talentai, ištekliai ir infrastruktūra jau yra vietoje. Sutelkusi tinkamą dėmesį Europos gynybos pramonė gali pateikti pažangias technologijas ir autonominius gebėjimus, reikalingus žemyno apsaugai. Jei Europa paspartins savo iniciatyvas, strateginė autonomija gali tapti konkrečia realybe, o ne tik politine koncepcija. Ukrainos pasipriešinimas Rusijos agresijai daro Europos vaidmenį jos gynyboje būtinu, ypač esant neaiškiam Amerikos palaikymui. Ukraina gina ne tik savo suverenitetą, bet ir Europos stabilumą. Šis momentas tikrina Europos ryžtą – ne tik jos paramą Ukrainai, bet ir jos įsipareigojimą savo vertybėms bei regioniniam stabilumui. Europa privalo veikti savarankiškai. Rizikos yra didelės: atsitraukimas suteiktų Putinui reikšmingą pranašumą jo užsispyrusiame siekyje jėga perbraižyti sienas. Tačiau padariniai apima ne tik Ukrainą. Su D. Trampo administracija, nustatančia naujus precedentus, kitos autoritarinės valstybės gali jaustis paskatintos mesti iššūkį Europai. Kinija, Iranas ir kiti gali suvokti sumažėjusį JAV įsitraukimą kaip kvietimą siekti savo interesų, keliančių grėsmę Europos stabilumui. Todėl Europos lyderiai turi susidurti su šiais augančiais pavojais, pasirengę veikti ryžtingai su JAV parama ar be jos. Pamoka iš Ukrainos yra aiški: aljansai yra galingi, tačiau savarankiškumas yra būtinas išlikimui. Europos gynybos ateitis negali būti perleista kitiems. Tai politinės valios ir vienybės išbandymas. Europa susiduria su didžiausia grėsme per pastarąją kartą, ir atėjo metas pakilti iki iššūkio. Priklausomybės era baigėsi – to reikalauja mūsų suverenumas, nuo to priklauso mūsų ateitis. Europa turi talentus, išteklius ir ryžtą, kad šią viziją paverstų tikrove. Atėjo metas Europos lyderiams priimti saugumo strategiją, atspindinčią šio momento rimtumą. Tai nėra tik apie prisitaikymą prie nenuspėjamos JAV pozicijos; tai apie Europos, kuri gali apsiginti, stovėti su Ukraina ir vadovauti besikeičiančių aljansų pasaulyje, kūrimą. Saugumas nėra biudžeto eilutė – tai yra mūsų bendros Europos ateities ir laisvos Ukrainos pagrindas. Laikas jį paversti prioritetu.
|
|
