Viešėdami Suomijoje, profesinio mokymo centro mokiniai lankėsi ir ugdymo įstaigose, ir darnaus vystymosi principais veikiančiose įmonėse.

Grupė Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo mokinių buvo išvykę į Suomiją – dalyvauti mokinių mainų programoje galimybę jiems suteikė centro vykdomas Nordplus Junior programos projektas, kuris prasidėjo praėjusių metų rugsėjį ir baigsis šių metų gruodį.

Išvyka į Suomiją buvo paskutiniai šio projekto mokinių mainai, išvykoje dalyvavo 10 mokinių, centre besimokantys automatinių sistemų mechatronikų, virėjų, transporto priemonių remontininkų profesijų ir devintų klasių mokiniai, juos lydėjo profesijos mokytoja Vida Urbašiutė ir anglų kalbos mokytojas Arūnas Srėbalius.

„Šiuo projektu siekėme ugdyti mokinių kūrybiškumą, didinti jų sąmoningumą tvarumo srityje, taip pat – sukurti naujas jaunimui skirtas veiklų, iniciatyvų ir projektų idėjas, kurios padėtų mokykloms, jaunimo organizacijoms, neformalioms grupėms, bendruomenėms, pavieniams asmenims ir įvairioms kitoms institucijoms prisidėti prie tvaraus vystymosi tikslų“, – Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Plėtros skyriaus vedėja Eglė Hidri akcentavo, kad, be išvardintų projekto tikslų, siekiama keistis gerosiomis patirtimis tvarumo srityje, plėtoti ir stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Suomijos mokyklų.

Viešėdami Suomijoje, Harjavaltos mieste, Lukio partnerių mokykloje, mokiniai susipažino su jų ugdymo programa ir bendruomene, lankėsi keliose Harjavaltos organizacijose ir įmonėse, kurios veikia darnaus vystymosi principais. Jaunuoliams į akis labai krito atsakingas suomių požiūris į atliekų rūšiavimo kultūrą tiek namuose, tiek viešose vietose. Lietuvaičiai taip pat keliavo po Harjavaltos miesto ir kaimyninių vietovių lankytinas vietas.

Vizitui baigiantis, specialiai pakviesta lektorė vedė paskaitą apie bendradarbiavimą su savivaldybėmis Satakunta regione ir atskleidė, kaip skatinamas kiekvieno gyventojo verslumas. „Įdomiausias paskaitos momentas buvo mokinių atliekamos užduotys ir lektorės pastebėjimas, kad organizacija, kuriai ji atstovauja, yra finansuojama savivaldybės, tačiau paslaugos verslumui skatinti vietiniams gyventojams teikiamos nemokamai iki kol gimusi verslo idėja pasiekia tvirtą ir tvaraus verslo stadiją, duodantį pelną“, – specialiai surengtos paskaitos esmę nusakė jaunuolius lydėjusieji mokytojai V. Urbašiutė ir A. Srėbalius.

Linkint abipusės sėkmės, lietuvių delegacijai buvo įteikti projekto baigimo sertifikatai, liudijantys, kad mūsų mokiniai kartu su suomių jaunimu gilinosi į projekto tikslus, generavo ir dalinosi darnaus vystymosi idėjomis.

Lietuvaičiai su suomių jaunimu dirbo grupėse, keitėsi idėjomis.

Kas dalyvaus mokinių mainuose ir kas vyks į Suomiją, sprendė atrankos komisija, kuri įvertino mokinių motyvaciją, pažangumą, lankomumą, anglų kalbos žinias. „Tokios išvykos tikrai motyvuoja siekti geresnių mokymosi rezultatų, mokiniai susipažįsta su kitos šalies mokiniais, patobulina anglų kalbos žinias, praplečia akiratį“, – neabejojo Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė, akcentuodama, kad jos vadovaujamas centras pradeda įgyvendinti naują Nordplus projektą „Our neighbors – how well do we know them?“, per kurį numatyti mokinių mainai su Estijos ir Latvijos ugdymo įstaigomis ir kurio esminis tikslas – kaimynines šalis pažinti istoriniu ir kultūriniu aspektais.

Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras taip pat aktyviai dalyvauja Erasmus+ programoje, atverdamas plačias galimybes įstaigos bendruomenei. Mokymo centras yra akredituotas programos dalyvis 2021–2027 metų laikotarpiui, todėl jau šiai dienai yra numatyta ilgalaikių tikslų ir galimybių centro mokiniams.

Per artimiausius dvejus metus net 132 mokiniai išvyks į užsienio šalis ir galės dalyvauti įvairiose veiklose: trumpalaikėse praktikose, ilgalaikėse 3 mėnesių stažuotėse ir tarptautiniuose konkursuose.

„Ši patirtis ne tik padės jiems įgyti praktinių įgūdžių, tobulinti užsienio kalbų žinias ir plėsti pasaulėžiūrą, bet ir ugdyti savarankiškumą, lyderystės savybes, stiprinti tarpkultūrinį supratimą. Tarptautinės programos ne tik padeda centro mokiniams įgyti vertingų profesinių įgūdžių, bet ir prisideda prie jų asmeninio augimo, padeda jiems pasitikėti savimi ir pasirengti sėkmingai karjerai tiek Lietuvos, tiek užsienio darbo rinkose“, – ilgalaikę tarptautinių projektų, moksleivių mainų naudą įžvelgė E. Hidri.

• Rašyti komentarą (0)