|
|
|
Dėdi muoksla vyra ožaugėna žemaitiu žemė
Važioujėnt ėš Kretinguos i Salontus ėr netolėi Kalnali pasokus i bovosi Šalyna dvara, anou pravažiavus, atsėdortumėm Klausgalvu Medsiediu kaime, katras Kretinguos lankytėnu vėitu žemielapie yr pažymiets kap dėdi muoksla vyra akademika Joci Aduolpi (Adolfo Jucio, 1904–1974) gėmtėnės vėita. Čia ons gėmė, auga, tievu ūkie dėrba daugybė darbu, ėš čia ėšejė i gyvenėma ėr muoksla pasauli, katras anou da prėsėmen ėr vertėn atlėktus atradėmus. Pėrmasis Lietuvos atuomininks nikumet naėšsėžadiejė būtė žemaitiu – laiškus tep ėr pasirašydava: „Tamstos Jucys, žemaitis.“ Muokslėninka gėmtėnės vėituo tėkrūju anuo tievu statytu truobesiu nabier lėkėn, tik stuov anuo bruolė Jozės 1937 metas statyta truoba, katrou da prėveiz nebgausi akademika gėmėnė, su katrou ons liob palaikytė ryšios, atvažioudava, bėndraudava so bruoliu, anuo vakas, katru bova septyni ėr ėš katru belėkėn gyvi tik do. Diel ko yr svarbe atsėmintė Joci Aduolpi? Ons – akademiks, šioulaikėnės teorinės fizikas pradininks Lietuvuo, vėins ižymiausiu Lietuvos muokslininku, i fizika ėstuorėjė iejes kap atuomu teorijės kūries. Anuo, kap muokslėninka didiausis nuopelns, – kad ons suformava teorinės fizikas muokykla. Gėmė ons 1904 metas, ūkėninku šeimuo, nu pat mažėns bova pratinams dėrbtė ėvairius darbus. Tievs bova griežts, taupos, tuo patėis mokėna ėr vakus. Aduolpis bova laba smalsos, ėr kas bova neaiške, būtėns rekals bova ėšsiaiškėntė. 1912 metas tievs sava tris vakus išvežė muokintėis i Salontus, bat vėskon sotrokdė prasidiejės Pėrmasis pasaulėnis kars. Tad Aduolpis tik po 6 metu toriedams 18-a atvažiava muokytėis i Kretinga, paskiau – i Plungės „Saulės“ gėmnazėjė, kor ėr pasiruodė būsėma muokslėnininka gaboma, sava matematėkas sprendėmas pralėnkdava ėr muokytuojus, o draugu vėsa laika bova vadėnams „mūsa pruopesuorius“. Baigės tretiuojė gėmnazėjės laida, ons 1927 m. ėstuojė i Lietuvos universiteta, Gamtuos-matematėkas fakulteta ėr dar studiju laikas sosėduomiejė atuoma fizika. 1931 m. gava dėpluoma ėr prasidiejė anuo nelengvos kels – ons iemies atuoma teorijas tyriniejėmu.
Ons sogebiejė ožmegztė ryšios so Paryžiaus kvantinės mechanikas kūriejes, važiava i komandiruotės i Anglėjė, Kembrėdža ėr Mančesteri universitetus, galu gale parengė disertacija, gava duocėnta varda. Pruopesoriaus vards anam suteikts 1945 m., o 1956 m. ons tapa Muokslu akademijės narys. Kartu so dvėm muokslėninkas ons parašė monografijė, katra onglu kalba ėšlesta tris kartus ėr atuoma fizikuo nauduojama iki daba. Anuo daugiakonfigūracinės lygtis padiejė atuoma teorijas pagrindus. Jocys Aduolpis i atuoma fizikas ėstuorėjė pateka kap vėins daugiaelektruonėniu atuomu teorijas kūries, daug prisidiejė pri fizikas muokslu plietruos, anuo rūpesnio bova ėkurts pėrmasis Lietuvuo skaičiavėma centros, katrame veikė kompiuteris, tumet vadints skaičiavima mašėna. Jocys Aduolpis „ožaugėna“ 50 muoksla daktaru, yr 13 muoksla leidėniu redaktuorius, 49 disertacėju muokslėnis vaduovs, vuo darba nagriniejami daugiau kap 400 straipsniu. Kap ons tep spiejė tėik padarytė? Katrėi anou pažėnuojė, saka vėina ėr tuo pati – kad tas žmuogos bova dėdele darbštos. Napamėrša anuo ėr žemaite – ons yr Plungės kraštietis, anuo vardu yr pavadinta muokykla, 1970 m. ons buvo ėšrinkts Plungėškiu draugėjės prezidentu, vuo šes metas anuo 120-uosiuoms gėmėma metinėms bova sorėngta konferencijė. Toki pat konferencijė bova sorėngta ėr priš 20 metu Kretinguo, tumet pri puosūkė i akademika gėmtėnė buvo pastatyts kartenėškė Kluova Arvyda sokorts kuoplytštulpis, vėrš katruo sokas atuoma.
Iduome yr tas, ka Jocys Aduolpis laba duomiejuos Žemaitėjės ėstuorėjė, kalba, vietovardes. Nenutautiejės žemaitis sorinka XVII omžiaus dėdėji kunigaikšti privilegiju bajuorams kolekcija, XVIII omžiaus Žemaitiu seimeli dukamentus. I kalbuos leidėnius rašė api vietuovardius, anum kėlme, vuo karto so Kretinguos moziejaus dėrektuoriu Mickevičium Joze gelbiejė pakeliu kryžios, kuoplutštulpius, kumet anus sovietu valdžia bova sogalvuojusi noverstė, ėr tėmpė anus i Kretinguos mozieju. Tep pat prisidiejė, ka rek ėkurtė Nasrienus vyskupa Valončiaus Muotiejaus gėmtėnės mozieju.
Žemaitėjė, gėmtasis krašts, akademikou bova gyvenėma pagrinds ėr atgaiva dūše. So žemaites ons rokoudavous tėk žemaitėška, bova ėsėtėkėnės, ka žmuogus nagal pamėrštė sava tarmies, tor anou rokoutėis privatem gyvenime, šeimou. Žemaitėjė anou traukdava par atuostuogas, katras labiau miega rodeni, o ne vasara. Vasaruom ons dėrbdava pri muoksla rekalu. Atvykės pri gėminiu ons atveždava lauktoviu, vakus paskraidindava po kaima so sava mašėna, aplankydava sava tievu kapus, vuo kapinies miega vakščiuotė ėr žėnuojė, kor palaiduotė ižymesni krašta žmuonės, tyriniedava ožrašos, duomiejuos vardu ėr pavardiu rašyba, kėlme. Pats akademiks yr palaiduots Vėlniouj, Antakalni kapinies. Laba nateisinga, kad ons nabsulaukė sava 70-meti jobiliejaus švėntės, nateisinga, kad šalip anuo per onkstėi atgolė anūkė, vuo žmuona Zuopėjė, teisininkė, yr atgolusi na pri anuo. So žmuona akademiks toriejė do vakus. ---
Mūsa kūriejēVaizdielis ėš gyvenėma Nuorio papasakuotė api notėkėma vėinuo šeimuo. Pati bova vardo Branysė, vo anuos vyras vards Nuobertis. Bet kaži dielkuo seniau žmuonės, vo gal ė daba, ėš ženuotu muotrėšku atiemė anu vardus. Vyra pavardė anuos prisėmė sava nuoro, nes bova tuoks ėpratėms a taisyklės, gal gražiau skombiejė, gal kėlmingiau a bagotiau atruodė. Tėkta mondresnės a muokytas po ženatvės pasėlėka sava jaunu dėinu pavardė. Bet diel varda nieks ni vėinuos ni naklausė. Tep bova tarp žmuoniu, bet na ont dukamentu. Tep ė Branysė patapa Nuobertienė. Pruotingė žmuonys yr sugalvuojė tuoki patarėma – kap pavadinsi, tep napagadinsi. Vo mona baba lioub sakytė, ka svarbiause torietė stėpri karaktuorio. Ė Nuobertienė diel tuokė naujuovėška varda nikumet nasoka galvuos, bova smarki, stragi ė godri. Vo sava vyra Nuoberti mostė laikė po pado. Vėina syki anoudo bova kaži kuokem baliou a švėntie, a tep sosiėjėmė. Akyla Nuobertienė pamatė, kad anuos Nuobertis ėsėspėtrėjė i jauna panelė, katra gyven kėtam kaimė. Ė pasiota, bet kam če sokelsi lerma pri žmuoniu. Ta ana staige ėš ronkuovės ėšsėtraukė nuosėnė ė pradiejė sava vyra moštė par vaida kor pakliova, šnypšdama: „Ak to skrabi, basarmati, ana tau i vakus tėktu. Vo tau, še tau!“ Bet tik vėins Nuobertis valog kėrtiu stėproma soprata, ka če na šep nakalts nuosėnelis – ana bova i kertelė ėrėšosi padėduoka akmenioka. Ons pabūga palėktė skaude aptalžyts, tad ton vakara daugiau nikuokiuos klaiduos nabapadarė. Bint jau ton vakara.
BERŽONSKIENĖ Zenutė--- PRABAVUOJAU Prabavuojau ėšgėrstė par naujė Sorudījusiū žuodiū meluodėjė Tāva gėidamū – gelont lig kraujė Mona mėslės, čiesa. Pavuodėjė. Smuoku avietiū gan, – nabvieriju. Katrou zgrebnā ožbuovije tumet. Tėrštā apgolė mėslės svierės jau Mėglas mūrėnas drobolės sumet Pri ražėinū, pri alkieriaus dorū Kor tėk Aniuola tīla vėrp žvilgis. Švėntam abruozdė sluoksniu tēp stuoru – Vaipuos čiesos gailiū apvėlkės .......................................................... Prabavauojau ėšgėrstė par naujė Tāva žuodius. Sogielė lig kraujė. --- SPALĖ ŽINGSNIS Kumet žalvarė vārpa atuodūsē Parkėrps dongu ė gerviū baltoma, A ni znuoka nebus – Tau paruodīsio Piedū rodėnėis nuogni skalsoma... Kor šermokšnis kraujou da nu vakar. Be pakajaus, vies debesi karpa. Vėinišīstė tėn vuortinklis pakar, Tarp sekundiu – mėnkiausė nie tarpa. Ka negimto ėš Tavuojė varda, Žvilgė – būvis vėrpous, be vėitas... Spalė ruoduom – kousnis apkarta Dounas plotuos, spūtkelie kėituos. Ēto, ēto... Ė nabie gala Tavės linkou. Nuors – priš pat soma, Suopė skreitė ražėinu bala, Nu šermokšnė vuotiū skaudoma ----------------------------------------------- Eto, ēto... Žingsnē tik do. Tuokėi ėlgė... Ož anū – To.
KORŠYTĖ Renata (Renata Kuršytė)
|
|
