Pajūrio naujienos
Help
2024 Lapkritis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Apklausa

Ar jums svarbūs JAV prezidento rinkimų rezultatai?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Ūkvedžio name karaliauja balta mėlyna spalvos

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra
  • 2024-10-29

Parodą Ūkvedžio name pristatė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archeologė Ramunė Bračiulienė (kairėje).

Kretingos muziejaus Ūkvedžio namo tapybos salėje atidaryta Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Archeologijos ir restauravimo skyriaus parengta paroda „Balta mėlyna: nuo Džakartos iki Liverpulio“. Joje pristatyti per archeologinius kasinėjimus Klaipėdos senamiestyje rasti fajanso ir porceliano dirbiniai, pradedant seniausiais artefaktais – XVII a. Delfto fajansu, baigiant Europoje veikusių fajanso ir porceliano įmonių gaminiais, pagamintais iki 1945 m.

Keliuose stenduose eksponuojami radiniai – prašmatnūs indai, dekoratyvinės lėkštės, pypkių antgaliai, suvenyrai ir jų šukės, juos į Klaipėdą laivais atgabendavo pirkliai. Atskiras stendas skirtas klaipėdietiškai virtuvei: fajanso indai, kuriuos naudojo miestiečių šeimos prieš šimtą-du šimtus metų. Parodoje dominuoja balta ir mėlyna indų spalvos, jas, rytiečių pavyzdžiu, buvo pamėgę vėlyvųjų viduramžių Vakarų Europos manufaktūrų meistrai. Todėl ir į parodos atidarymą svečiai buvo paraginti atvykti prisilaikant balto mėlyno aprangos kodo, atitinkančio eksponatų spalvas ir kuriančio šventinę atmosferą.

Tiškevičiams Kretingoje – per ankšta

Parodą pristatė Kretingos muziejaus vadovas Romandas Žiubrys, Archeologijos ir istorijos skyriaus vedėja Eglė Rimkutė bei rengėjai – Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys ir šio muziejaus archeologė Ramunė Bračiulienė.

R. Žiubrys, atkreipęs dėmesį, kad paroda surengta vienoje puošniausių dvaro salių, kurioje renovuoti freskų fragmentai, kalbėjo: „Pastaruosius metus gyvename XIX amžiaus Kretingos dvaro palikimo puoselėjimu: miesto įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus laikai tolimi, tačiau grafų Tiškevičių gyvenimą mūsų mieste dar galime atsekti. Norisi akcentuoti Tiškevičių giminę, nes ji svarbi Lietuvai ir Lenkijai. Tokioms ryškioms giminėms, kaip Tiškevičiai, savo laiku būtų labiau tikę gyventi prie Senos Paryžiuje, o ne Kretingoje. Jiems įsikūrus Kretingoje, kardinaliai pasikeitė miesto veidas: įrengta pirmoji elektrinė, pirmasis telefono ryšys Lietuvoje, įsteigtas pirmasis lietuviškas darželis. Kretinga palaikė glaudžius ryšius su Klaipėda: per jos uostą buvo gabenama įranga elektrinei, kitos prekės, manau, ir indai, kuriuos galime išvysti šioje parodoje.“

Mažosios Lietuvos muziejaus direktorius J. Genys taip pat pasidžiaugė, kad tai – trečioji šios parodos, kuri bus eksponuojama ligi kitų metų vasario, vieta aristokratiškose erdvėse. „Tos pačios prekės, kurios pasiekdavo Klaipėdą, atkakdavo ir čia: kaimynystė turėjo įtakos miestų gyvenimams. Man pačiam kažkada teko kasinėti Kretingos aikštėje ir aptikti panašių artefaktų.“

Porcelianas pakeitė stalo etiką

R. Bračiulienė, pakvietusi apžiūrėti parodą, jos lankytojus pirmiausia nukėlė į XVII–XVIII a. uostamiestį, kai atplaukdavo buriniai laivai ir iš jų būdavo iškraunamos dėžės. O kas gi jose?

„Kai keliautojas Markas Polas dar XIII a. grįžo iš Tolimųjų Rytų, jis parvežė į Europą mažą kinietišką skulptūrėlę, pavadino ją porcelianu ir taip tapo pirmuoju, supažindinusiu aukštuomenę su nauja meno rūšimi. Dvariškiai labai panoro porceliano, kuris buvo itin brangus ir trapus. Didikai kviesdavosi į savo dvarus alchemikus, kad šie išrastų porcelianą. Šis protmūšis vyko 200–300 metų, kol Meisene 1710 m. porcelianą pavyko išrasti. Nežinia, ar iš šio dvaro išspruko paslaptingasis receptas, ar išradėjai jau ėjo viena kryptimi, tačiau XVIII a. tapo europietiško porceliano aukso amžiumi“, – pasakojo archeologė.

Dėl porceliano dvaruose pakito valgymo įpročiai ir etiketas: nuimtos alkūnės nuo stalų, greta peilio, kuris būdavo naudojamas universaliai – ne tik maistui pjaustyti, bet ir panagėms krapštyti – atsirado ir kiti įrankiai.

O ligi išrandant tikrąjį porcelianą, atsirado paprastesnis jo pamėgdžiojimo produktas – buvo išgautas fajansas, arba liaudiškasis porcelianas.

Fajansas – liaudiškasis porcelianas

Fajanso tėvynė Europoje – Nyderlandų Delfto manufaktūra, joje 1630–1730 m. buvo gaminamos vazos, indai, keramikos plytelės. „Iš pradžių perimti ir rytietiški dekoro motyvai ir mėlynos baltos spalvų derinys, vėliau spalvos ir motyvai kito“, – „vedžiodama“ po skirtingas Europos manufaktūras, kalbėjo R. Bračiulienė.

Tarp eksponatų pats gausiausias yra Pomeranijos, jungusios tris miestus – Elbingą, Gdanską ir Malborką – fajanso tipas. Karaliaučiuje fajansą XVIII a. gamino dvi manufaktūros: viena – brolių Kolių, o kita – įkurta karališkojo dvaro gydytojo vokiečio Johano Eberharto. „Šis žmogus turėjo menišką prigimtį, jo gaminiuose dominavo minimalistinis stilius – šakelė, rožės, gvazdiko arba astros žiedas. Iš to galima atpažinti daikto sukūrimo laiką ir vietą.

Vėliau kiekviena gamykla pradėjo dėti ant savo gaminių spaudą. Anglijoje veikė daug fajanso manufaktūrų, tarkim, Strafordšyro regione buvo gaminamas Blue China, arba geležinis akmuo, tačiau jo įspaudas nereiškė, kad gaminys pagamintas Kinijoje“, – pasakojo artefaktų žinovė.

Vaišino ypatingais skanėstais

Apžiūrėjus parodą lankytojai buvo pakviesti paskanauti Klaipėdos kraštui būdingo šilto gėrimo – kafijos, kuriuo vaišino Kretingos muziejaus edukatorė Nida Urbonaitė. „Kafiją ruošiau iš visos širdies, visi produktai – ekologiški: gilės, kiaulpienių ir varnalėšų šaknys rinktos Kretingos dvaro parke“, – akcentavo išradingoji dvaro šeimininkė.

O prie kafijos ji pagamino džiovintų vaisių skanėstų, kaip juos pavadino – kriaušių pirštelių šokolade su levandų žiedais ir obuolių liežuvėlių saldžiame patale su šermukšniais.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas