|
|
|
Į Palangą atkeliavo genialusis Markas Šagalas
Užvakar, spalio 9-ąją, Palangos gintaro muziejuje buvo atidaryta išskirtinė paroda „Marc Chagall. Gimtinės ilgesys. Keramika ir gobelenai“, prieš tai pabuvojusi Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje. Parodoje pristatoma pasaulinio garso žydų tautybės menininko litvako Marko Šagalo (Marc Chagall) 18 keramikos dirbinių – lėkštės, ąsočiai, vazos – ir 3 audimo meistrės Yvette Cauquil-Prince gobelenai, sukurti pagal M. Šagalo paveikslus. Parodą atlydėjo svečiai iš Prancūzijos Ši paroda tai – didelio visuomenės susidomėjimo sostinėje sulaukusios parodos „Chagall. Picasso. Ernst. Keramika ir gobelenai“ tęsinys, kurio centre – garsaus iš Vitebsko kilusio litvako Marko Šagalo (1887–1985) darbai. Į Palangą atkeliavo tik dalis šios po Europą keliaujančios ir Vilniuje eksponuotos parodos. Į parodos atidarymą susirinkusius lankytojus pasveikino Gintaro muziejaus direktorė Sigita Bagužaitė-Talačkienė, koordinatorė Regina Makauskienė ir šios parodos kuratorė Vilma Gradinskaitė. Į atidarymą atvyko būrys svečių iš Prancūzijos: prancūzų meno istorikė ir kuratorė Ambre Gauthier, audimo meistrės Yvette Cauquil-Prince sūnus dailininkas Darius Hecq-Cauquil, keramikos konservatoriai Sandrine ir Benoit Coignard. M. Šagalo sukurtus keramikos dirbinius ir gobelenus pagal jo paveikslus – „Kūrimas“, „Mėlynas ir geltonas profiliai“, „Berniukas tarp gėlių“ – iš savo asmeninės kolekcijos paskolino Darius Hecq-Cauquil ir M. Šagalo anūkės Meret ir Bella Meyer, perdavusios šiltus linkėjimus palangiškiams. Į Lietuvą ir į Palangą atkeliavusi paroda veiks iki kitų metų vasario. Per kone 5 buvimo Palangoje mėnesius meno mėgėjams ji suteiks unikalią galimybę susipažinti su „kitokiu“ M. Šagalu – ne taip gerai žinoma, bet ne mažiau kerinčia šio menininko veikla keramikos srityje. Taip pat – jo paveikslais, unikaliai perkeltais į gobelenus.
Nostalgija štetlo vaizdams Menotyrininkų teigimu, Prancūzijoje M. Šagalo kūryba atsidūrė trečioje vietoje po pačių brangiausiai vertinamų menininkų – Pablo Pikaso ir Anri Matiso. Jo įtaka modernizmui, kubizmui, ekspresionizmui, realizmui nepalyginama su jokio kito žydų dailininko. Pasak parodos Lietuvoje kuratorės V. Gradinskaitės, būtent šioje parodoje atsiskleidžia kultūrinė kelionė per M. Šagalo pasaulėžiūrą, unikalus šio menininko braižas, jo ryšys su praeitimi ir tėvyne.
Savo kūryboje genialusis menininkas M. Šagalas, kurio tikroji pavardė Moiša Segalas, ilgesingai prisimena vaikystę ir gimtąjį Vitebsko miestą dabartinėje Baltarusijoje, tuomet priklausiusį Vilniaus gubernijai, kur jis augo supamas žydiškų štetlų tradicijų ir jidiš kultūros. Pradėjęs tapyti, nebuvo pripažintas artimos aplinkos, nes žydui tapymas – nebūdinga profesija. Vedė žydaitę Bellą, kuri visą gyvenimą buvo jo mūza. Su ja susilaukė vienintelės dukters Idos. Vėliau M. Šagalas kone du dešimtmečius su šeima gyveno Prancūzijoje, mokėsi įvairiose dailės mokyklose. „Nors Paryžiuje pro namų langą matė Eifelio bokštą, bet šis jo nežavėjo: dailininkas nostalgiškai tapė paprasto štetlo vaizdus, savo kūryboje su jais tarsi kalbėjosi“, – vaizdingai pasakojo V. Gradinskaitė. Molis suartino su Pablo Picaso Keleriems metams grįžęs iš Prancūzijos, 1917 m. Kaune M. Šagalas Lietuvos meno kūrėjų draugijos salėje (dabartinėje Maironio g. Nr. 11) surengė pirmąją savo darbų retrospektyvinę parodą. Prancūziją menininkui teko palikti dėl nacių okupacijos, ir jis emigravo į JAV. Į Europą sugrįžo tik po Antrojo pasaulinio karo ir mylimos žmonos netikėtos mirties. Apsigyvenęs Prancūzijos Rivjeroje, kur dar iš antikos laikų gyvavo senos keramikos tradicijos, atgaivintos menininkų avangardistų, M. Šagalas atrado save vienoje seniausių meno sričių.
Pasak V. Gradinskaitės, kurdamas keramikos dirbtuvėje „Madoura“ Valorise, M. Šagalas dažnai susitikdavo su vienu žinomiausių ispanų dailininkų – Pablu Pikaso (Picasso). Abu menininkai eksperimentavo įvairiomis technikomis, ieškojo netikėtų deginamų glazūrų spalvinių derinių, lipdė ir žiedė vazas, lėkštes, kūrė pano. M. Šagalas ir P. Pikaso įžvelgė ypatingą pirmykštę keramikos simboliką, kai per ugnį transformuojama žemė – molis įgauna naujas formas ir reikšmes. P. Pikaso iš viso sukūrė apie 3 tūkst. keramikos darbų, o M. Šagalas nuo 1949 iki 1972-ųjų sukūrė 375 keramikos dirbinius. Unikalūs paveikslai gobelenuose „Praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje M. Šagalas susipažino su audimo meistre Y. Cauquil-Prince, kūrybinis jų bendradarbiavimas truko ilgiau negu du dešimtmečius. Gobelenų meistrė savo žinias ir talentą skyrė M. Šagalo, P. Pikaso, Makso Ernsto ir kitų dailininkų darbams perkelti į tekstilę“, – akcentavo parodos kuratorė, išskirdama parodoje eksponuojamą vieną pirmųjų pagal M. Šagalo paveikslo eskizą 1971-aisiais išaustą gobeleną – „Kūrimas“. Po menininko mirties meistrė ir toliau audė pagal jo kūrinius – iš viso sukūrė 30 M. Šagalui skirtų gobelenų. Paskutinis jos darbas – 2005 m. išaustas „Berniukas tarp gėlių“ taip pat eksponuojamas Palangoje. Parodoje pristatomas ir dokumentinis filmas, kur Y. Cauquil-Prince pasakoja, kaip šio subtilaus meno mokėsi muziejuose iš senųjų audimo meistrų darbų, o vieną gobeleną pagal dailininkų kūrinius 5 jos apmokytos meistrės ausdavo net 5-erius metus. --- „Mūsų gyvenime, kaip ir dailininko paletėje, yra viena spalva, suteikianti prasmę gyvenimui ir menui. Tai meilės spalva“, – tai Marko Šagalo žodžiai.
|
|
Meistrės Yvette Cauquil-Prince sukurti gobelenai.
