|
Salantų katilinė – vienintelė tokia Vakarų Lietuvoje
Po kelis mėnesius trukusios rekonstrukcijos atidaryta vienintelė Vakarų Lietuvoje automatinė ir autonominė medžio skiedromis kūrenama Salantų miesto katilinė Nr.3. Investicija siekia 350 tūkst. eurų, ir tai yra vienas didžiausių bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ projektų.
Dirbs kaskadiniu principu Į katilinę, šildančią apie 10 tūkst. kv. m plotą, iš pradžių ketinta investuoti apie pusę milijono eurų, bet, įvertinus technologiškai, vietoj 1 MW galios vandens šildymo katilo apsispręsta įrengti du po 0,5 MW galios su sauso tipo ekonomaizeriais. Katilinė dirbs kaskadiniu principu, tai yra, nesant poreikio, veiks tik vienas šildymo katilas, o antrasis bus įjungtas oro temperatūrai atšalus iki maždaug 15 ar 20 laipsnių. Įmonės pageidavimu, įrengtas ir 50 kW galios generatorius – jis procesams leis vykti net nutrūkus elektros energijos tiekimui audros arba kitų nenumatytų krizių atvejais. „Turime tikslą, kad medienos skiedromis kūrenami katilai dirbtų 70–80 proc. pajėgumu. Taip kuro sąnaudos turėtų sumažėti iki 4,5 procento, mažesnė būtų ir šilumos kaina vartotojams“, – patikino D. Budrys. Naujieji įrenginiai sausuoju būdu jau išbandyti, o užkurti bus galima tik prasidėjus šildymo sezonui. Nors skelbiant šildymo sezoną griežtos nuostatos, kad tris paras oro temperatūra lauke laikytųsi 10 laipsnių, nebeliko, tačiau orientuojamasi į tai. Įprasta, ir kad pirmiausia pradedamos šildyti ligoninės, mokyklos, vaikų darželiai. Bet šilumininkai tokią tvarką kritikuoja, sako, jog ji reikalaujanti kur kas daugiau sąnaudų – pavyzdžiui, sezonui privalu priimti visus katilines aptarnaujančius darbuotojus iškart, ir nesvarbu, kad porą savaičių darbo turės ne visi. Direktoriaus teigimu, Švedijoje šildymo sezonų apskritai nėra, ten darbuotojai dirba nuolat, o gyventojai šilumą savo būstuose reguliuojasi, kaip nori. „Jeigu žmogui šalta birželį, – atsisuka šildymą kad ir birželį, jei dieną šilta, o vakare šalta, – atsisuka vakare. Skaitikliai parodo, kiek šilumos suvartota. Automatizuotas šildymas – siekiamybė ir Lietuvoje“, – teigė D. Budrys.
Sistemos automatizuotos nuo–iki Senąją katilinės įrangą išmontavo, o naująją sumontavo ir suderino, patalpas sutvarkė taip, kad, direktoriaus žodžiais, galima vaikščioti ir su šlepetėmis, kai anksčiau grėsė kojas išsisukti, rangos darbų konkursą laimėjusi viena stambiausių Lietuvos metalo apdirbimo įmonių „Kalvis“, kurios didžiausia rinka Skandinavijos šalyse. Kaip sakė šios bendrovės pardavimo vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kryžanauskas, visos sistemos, pradedant kuro padavimu, degimo procesu, katilų valdymu, baigiant pelenų šalinimu, – automatizuotos, kūrikams budėti nereikės, prižiūrintis žmogus parametrus nuotoliniu būdu seks iš dispečerinės Melioratorių g. 10 Kretingoje. D. Budrio žodžiais, personalo kaštai sudaro didžiąją dalį įmonės išlaidų, be to, mažuose miestuose ar gyvenvietėse sunku rasti kvalifikuotos darbo jėgos, kad prižiūrėtų modernius šildymo katilus. Dabar atsirado galimybė atsisakyti trijų pensinio amžiaus kūrikų, kurie ir patys jau kėlė sparnus išeiti, vis tekdavo prašyti, kad padirbėtų dar vieną ar kitą sezoną.
„Nuo šiol turėsim vieną jauną meistrą iš Salantų – Saulių Valinską. Jam lengviau bus aplakstyti priskirtą regioną, kuriam priklauso Darbėnų, Grūšlaukės, Šukės, Salantų ir dar trys katilinės“, – neabejojo D. Budrys. Jo teigimu, sumažėjus žmogiškųjų resursų išlaidoms, dėl katilinės rekonstrukcijos už šildymą išlaidos neišaugs ir salantiškiams. Spalio mėnesio šilumos kaina rajone 9,40 ct/kWh, palyginus šalies mastu, panaši kaip kitose mažose ir vidutinėse šilumos įmonėse. Paklaustas, kokios žiemos šilumininkai laukia, direktorius atviravo: „Vidutiniškos. Drastiški šalčiai būtų iššūkis. Norim dirbti sklandžiai, ramiai. Mums būtų geriau, o gyventojams pigiau.“ Anot pašnekovo, vos vienam šildymo sezonui pasibaigus, pradedama ruoštis kitam: tvarkomi katilai, trasos. Apie 50 proc. jų yra nepakeistų – kur gedimai, parodo hidrauliniai bandymai.
Viskas – pagal planą Paklaustas, kiek rajone dar liko katilinių, kurias reikėtų rekonstruoti, įdiegti automatinį valdymą, direktorius paminėjo kelias didesnes, tarp jų Kartenos, Salantų, Darbėnų. Procesai vyksta pagal įmonės parengtą ir rajono Savivaldybės taryboje patvirtintą 10 metų investicinį bei 3 metų strateginį planą, kuriame numatyti artimiausi darbai. Anot D. Budrio, rajono Savivaldybė yra davusi pritarimą iš banko pasiimti 700 tūkst. eurų paskolą. Dalis jos – 350 tūkst. Eur – panaudota Salantų katilinei modernizuoti, kita dalis ir bus skirta kitoms investicijoms. „Paruošiamieji darbai vyksta, kitais metais imsimės Salantų katilinės Nr. 4, kuri šildo kitą Salantų miesto dalį, kur įsikūrusi ligoninė, Dienos veiklos centras. Po rekonstrukcijos atidarant Salantų katilinę dalyvavo ir visas būrys rajono Savivaldybės atstovų. Meras Antanas Kalnius rangovą pagyrė, kad darbai atlikti pačiu laiku, tai yra iki šildymo sezono pradžios. „Jaudulėlis buvo, juolab kad pusė čia pagaminamos šilumos atitenka Salantų gimnazijai ir vaikų darželiui. Maži vaikai jautrūs klimato pokyčiams“, – kalbėjo A. Kalnius. Jis pasidžiaugė kad dėl modernios katilinės įrangos salantiškiai turės švaresnę aplinką ir kad tokie šildymo katilai gaminami Lietuvoje.
|