„Sužiedavus paukštį, būtina užrašyti jo rūšį, lytį, amžių, žiedavimo vietą, žieduotojo vardą ir pavardę, taip pat kokia gaudykle paukštis sugautas“, – paaiškino ornitologė Gabrielė Klara Šlušnytė.

„Paukščius stebėti per žiūronus ar monoklį – neatskiriama mano darbo dalis. Kartais taip Lietuvoje net aptinkamos naujos rūšys“, – sakė Gabrielė Klara Šlušnytė.

„Gyvenu nuostabioje vietoje švytury – tokiame, koks pavaizduotas kiekvieno Lietuvos piliečio paso paskutiniame puslapyje. Keliuosi prieš saulei tekant, guluosi leidžiantis – visą dieną taip ir vaikštai, žiūri, ar į gaudykles nėra įkliuvusių paukščių. Jeigu įkliuvo nežieduotas, – sužieduoji, jeigu žieduotas – paleidi“, – taip savo kasdienybę apibūdino Ventės Rago ornitologijos stotyje nuo praėjusio balandžio dirbanti iš Baublių kilusi ornitologė Gabrielė Klara Šlušnytė.

Ateities planuose – ir mokslai, ir kelionės

Mergina atviravo vaikystėje paukščiais nesidomėjusi. Bet užteko populiarioje televizijos laidoje „Nacionalinė ekspedicija“, kai keliautojai plaukė Dniepru per Ukrainą, ornitologei Ingridai Lagunavičienei parodyti pagautą mažą apuokėlį...

„Susižavėjau tuo plunksnuotu grožiu ir net užsiregistravau į šios ornitologės vadovaujamą Ornitologų mokyklą“, – pasakojo G. K. Šlušnytė.

Tačiau užsiregistravo – ir pamiršo. Pasirodė ten po kurio laiko, jau baigusi gimnaziją. Ornitologų mokykla 5 renginius, į kuriuos pasidalinti žiniomis pakvietė žinomų gamtininkų, ornitologų, biologų, suorganizavo skirtingose Lietuvos vietose – tam, kad mokyklos lankytojai pamatytų ir susipažintų su kuo daugiau paukščių. Šiandien pašnekovė ir pati stebisi: netikėtai atsiradęs pomėgis tapo širdžiai mielu darbu.

Tiesa, Kretingos Pranciškonų gimnaziją, o vėliau Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, kur studijavo biologiją, baigusi, pusmetį pagal Erasmus programą mokslus krimtusi Ispanijoje Gabrielė Klara leido suprasti, kad, nors ir kaip romantiška, Ventės Rage ilgai neužsibus – turi planų studijuoti toliau, pakeliauti po pasaulį.

Kukutis

Ūsuotoji zylė. Šie paukščiai gyvena nendrynuose, tad retai pastebimi, tačiau labai smalsūs ir bendruomeniški.

Žiedas – paukščio tapatybės kortelė

O į Ventę paukščių atskrenda visokių, tarp jų – baltabruvių ir paprastųjų nykštukų, liepsnelių, karietaičių, alksninukų, mėlynųjų ir juodųjų zylių, juodųjų strazdų, strazdų-giesmininkų, kukučių, didžiųjų margųjų genių, šelmeninių kregždžių – visų neįmanoma nė išvardinti... Gabrielė Klara atviravo, jog jai pačiai kol kas retesnių savo akimis pamatyti neteko, užtat kolegos galėtų pasigirti apylinkėse pastebėję ir ypač retai užklystantį ibiškąjį garnį – tai buvęs ar tik ne 7 atvejis Lietuvoje apskritai.

Kiekviena paukščių rūšis, anot ornitologės, turi joms būdingus balsus ir charakterius, elgesio ypatumus. „Pavyzdžiui, šelmeninės kregždės – švelnios, ramios guli sau tinkle kaip kokiame hamake, žiūri į tave ir laukia, kol paleisi. Tokios pat draugiškai nusiteikusios liepsnelės. O štai mėlynosios zylės – agresyvokos, žieduojant kapoja pirštus, net ir paleidus iš rankų dar kurį laiką kabinasi nagais, nori savo „priešui“ įgnybti“, – pasakojo ji.

Kam paukščiams žiedai? Pašnekovės žodžiais, jie atskleidžia labai daug informacijos: pagal numerius galima nustatyti, kur, kokio amžiaus ir kokiomis aplinkybėmis sparnuotis buvo žieduotas, kokiu greičiu ir kokį atstumą įveikė, iš kur atskrido, kur žiemoja, ar ten pat į perimvietę sugrįžta, taip pat – kai kuriuos biologijos faktus, apie gyvenimo trukmę. O štai pagal kraujo mėginių tyrimus laboratorijos gali ištirti ir paukščių ligas.

Su Barselonos (Ispanija) žiedu – alksninukas, Ventės Rago ornitologijos stotyje pagautas šį pavasarį.

Rudenį Ventės Rage galima pamatyti įspūdingus šelmeninių kregždžių pulkus. Jos nakvoja prie vandens telkinių esančiuose nendrynuose. Gaudomos voratinklinėmis gaudyklėmis ir sužieduojamos.

Žiedai būna įvairių dydžių. Mažiukai, pagaminti iš lengvo metalo, paukščiui ant kojos užspaudžiami pirštu, o dideliems ir tvirtesniems užspausti prireikia specialių replių.

„Žiedai uždedami taip, kad laisvai slankiotų ant kojos, ir sparnuotis nejaustų diskomforto“, – paaiškino G. K. Šlušnytė. Anot jos, kai kuriems prie vandenų gyvenantiems paukščiams žiedai uždedami ir ant kaklo.

Į Ventės Ragą žmonės specialiai atvažiuoja stebėti paukščių.

„Aš ir kretingiškius labai kviečiu – parodysime, kaip veikia gaudyklės, papasakosime, kaip žieduojame. Tik reikia gero vėjo! Sekite prognozes – tinkamiausias vakarų, pietvakarių. O paukščių migracija vyksta ištisus metus: rudeninė baigsis lapkritį, žiemą po dangų nardys būriai parskridusių iš šiaurės, tiems išskridus atgal, iš šiltųjų kraštų sugrįš pavasariniai“, – sakė Gabrielė Klara.

---

Ventės Rago ornitologijos stotis, kuriai vadovauja Vytautas Jusys, įkurta 1929 m. gamtosaugos pradininko profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva. Per metus čia sužieduojama apie 60–80 tūkst. paukščių. Absoliutus rekordas užfiksuotas 2002 m. rugsėjo 23 d., kai buvo sužieduoti 6 tūkst. 519 sparnuočių.

Stotyje veikia muziejus, lankytojus supažindinantis su Kuršių marių gamtovaizdžiu, dažniausiai sutinkamais gyvūnais.

• Rašyti komentarą (2)