Meilę fotografijai Kristijonas pajuto pamažu, kai dar vaikystėje žaisdavo su šviesaus atiminimo senelio fotoaparatu, o dabar jam dažnai patikima fotografuoti įvairius renginius.

Palangos senosios gimnazijos trečios klasės mokinys Kristijonas Karačionka žinomas dėl savo veiklumo, nes jis – ir fotoreporteris, ir didžėjus, ir renginių įgarsintojas, taip pat mėgėjas videografas. Veiklos nepabūgstantis vaikinas vis nori išmokti ko nors naujo, jau yra kviečiamas į masinius renginius, kur pagelbsti organizatoriams.

Nuo fortepijono iki didžėjaus pulto

Kristijono kelias prasidėjo nuo fortepijono, kuriuo mokėsi groti, o nusitęsė iki didžėjaus vietos. Jis nuo pat pradinės mokyklos, lankydamas pirmąją klasę, pradėjo lankyti meno mokyklą, joje grojo fortepijonu penkerius metus. Po penkerių metų grojimo fortepijonu Kristijonas suprato, kad šis instrumentas nėra jo „kibirkštėlė“. Nusprendė mesti fortepijono pamokas.

K. Karačionka sužinojo, jog Palangos moksleivių klubas organizuoja naują būrelį – DJ garso studiją. Kai Kristijonas apsilankė tame būrelyje, pajautė puikią atmosferą, jam labai patiko mokytojas, kolektyvas. Kristijonas jau septynerius metus lanko DJ garso studijos būrelį ir nesigaili dėl savo pasirinkimo.

Fotoaparatas – šviesaus atminimo senelio

Kristijonas pamažu pamėgo ir fotografiją. Kaip tai prasidėjo?

Jo pradžia fotografijoje nebuvo eilinė. Kristijonas turėjo senelį, su kurio fotoaparatu žaisdavo vaikystėje. Paklausus pašnekovo, kaip atrodė jo pradžia fotografijoje, jis atsakė: „Visi mes mėgstame fotografuoti, bet kiti mėgsta antro lygio fotografiją – šiuo atveju aš. Mano antrasis lygis fotografijoje prasidėjo gana liūdnai – išėjus mano seneliui Anapilin, močiutė man atidavė jo fotoaparatą, nes vaikystėje juo žaisdavau. Kai nuo senelio mirties praėjo mėnuo, tada buvau devintokas gimnazijoje, dailės mokytoja Daiva Stonkuvienė pristatė mados šou „Banga“ ir pasiūlė mėgėjams fotografuoti, įamžinti renginį. Mane šis pasiūlymas sudomino, aš sutikau.“

Didžėjumi būti, Kristijonas pripažino, jam patinka, bet kartais iškyla ir netikėtų sunkumų.

Nuėjęs fotografuoti renginio, K. Karačionka žinojo tik viena – jog reikia spausti mygtuką, kad padarytum nuotrauką. Tad paklausus, kaip jam sekėsi pirmasis renginio fotografavimas, jis sakė: „Nuotraukų padariau apie du tūkstančius per tą vakarą, bet į viešumą išėjo apie šimtas nuotraukų, po kurių buvo gauta skundų, buvo reikalaujančiųjų, kad ištrinčiau nuotraukas. Dabar pažiūriu į tas pirmas nuotraukas, man jos nėra gražios, bet meniškos.“

Du viename: didžėjus ir fotografas

Kaip pasakojo pašnekovas, daugiausia susikaupimo ir darbo reikėjo fotografuojant pirmokų krikštynas, per kurias pirmokai bėgioja po visą gimnaziją, o antrokai juos gaudo.

„Buvo tikras chaosas – man, kaip fotografui, tokios sąlygos buvo labai blogos, buvo labai sunku pagauti gerą kadrą, nes buvo tamsu ir žmonių daugybė. Būti DJ man patinka, bet pirmą kartą Stintų šventėje labai nesisekė. Buvo labai šalta ir daug techninių nesklandumų, renginys buvo ilgas, turėjau groti foninę muziką, o laikas labai prailgo“, – šypsojosi veiklusis Kristijonas, kuris, neabejotinai, gyvenime dar išmoks daug dalykų, praturtinsiančių jį patį ir aplinkinius.

Vakarė KANIAVAITĖ

Luka ADOMAVIČIŪTĖ

„P. n.“ akademijos narės

• Rašyti komentarą (0)