Ieva Andrijauskaitė – ambicinga mergina, žinanti, ko nori iš gyvenimo ir to tikslingai siekianti.

Gimnazistė palangiškė Ieva Andrijauskaitė, šiemet pradėjusi lankyti antrąją gimnazijos klasę, – ambicinga mergina. Ji dirba nuosekliai ir kryptingai, kad pasiektų užsibrėžtų tikslų pramoginių šokių pasaulyje.

Dėkinga mamai

Savo šokėjos karjerą pradėjo būdama vos ketverių metų, tačiau meilė šokiui pasireiškė tik po kiek laiko: „Mano mama mane į šokius užrašė, kai man buvo 4 metai. Jai labai patiko šokiai, todėl norėjo, kad aš mokėčiau šokti“. Ji papasakojo, kad buvo momentų, kai ji dar mažytė nenorėjo šokti, bet su mama po kiekvienos treniruotės važiuodavo į parduotuvę, kad jai nupirktų kokį nors žurnaliuką, žaisliuką ar saldainį – kad tik eitų į šokių treniruotes. Ir dabar, prisipažino Ieva, ji yra dėkinga mamai, kad pamilo šį sportą.

„Rezultatas neatsiras be pastangų, – toks būtent gimnazistę motyvuojantis moto. – Mane motyvuoja šokti tas faktas, kad, norėdamas gauti gerą produktą, turi įdėti daug pastangų pagaminti jį. Tai yra, norint pasiekti gerų rezultatų šokiuose, turi įdėti pastangų, dirbti ir ištaisyti visas pastabas, kurias gauni.“

Kad šokių pora pasiektų norimų rezultatų, svarbu, kad sutaptų ir ambicijos sporte. „Kai šoki poroje, labai svarbu tavo partnerio ar partnerės tikslai, jie turi sutapti arba bent eiti ta linkme. Jeigu vienas šoka, kad tik šoktų, o kitas nori pasiekti aukštų rezultatų, tai nei vienas, nei kitas nebus patenkintas“, – pasakojo sportininkė.

Turi taip pat sutapti ir charakteriai: „Labai svarbu ir jūsų kaip draugų ryšys, kadangi jūs labai daug laiko praleidžiate kartu ir kartais galite vienas kitą motyvuoti. Bet, jeigu tarp jūsų vyksta kažkokie konfliktai ar kyla kažkokie ginčai, tai nemanau, kad ir į šokius norisi eiti, nes žinai, kad tavo treniruočių laikas bus praleistas labai nekokybiškai.“

„Kad šokių pora pasiektų norimų rezultatų, svarbu, kad sutaptų ambicijos sporte“, – pasakojo Ieva, nuo mažens pajautusi meilę šokiui.

Įdomu, kiek gali kūnas

Šokti sunku, kadangi sportininkai turi kontroliuoti savo judesius, jausti savo kūno ribas. Ieva šių sunkumų nepabūgsta. „Man labai įdomu, kaip tavo kūnas gali judėti ir ką jis gali padaryti. Tu turi žinoti, kaip mechaniškai, tiksliai ir grakščiai atlikti judesį. Tavo kūnas turi būti koordinuotas ir tikslus“, – sakė ji.

Šokėją motyvuoja jos pačios treneris: „Jis visados prieš treniruotę ir po treniruotės taria žodį, kodėl mes turime šokti, kaip mes šokame, ir mane tai labai motyvuoja“. Kaip pastebėjo pašnekovė, trenerio darbas sunkus, juk reikia ne tik suteikti žinių, bet ir sudominti paauglį, kad toliau šoktų.

Ieva pati yra galvojusi apie trenerės darbą ateityje. „Kai buvau mažytė, visados sakiau visiems, jog būsiu šokių trenerė, bet laikui bėgant supratau, kad ne... Nes, jeigu būsi geras treneris ar trenerė, turėsi dirbti ir savaitgaliais, tavo darbo laikas gali baigtis ir 22 valandą, šeimai laiko nėra. Tikrai turi savų minusų“, – pasakojo ji.

Vasarą tobulino savo įgūdžius

Šokėjos nesiilsi vasarą. Ieva vasarą leido ne tik su draugais, žaisdama paplūdimio tinklinį, bet ir tobulėjo šokiuose. Vasarą rengiamos įvairios šokių stovyklos, sportininkai važiuoja pas skirtingus trenerius, kad įgytų naujų žinių prieš naują konkursų sezoną.

Nors varžybos vyksta mokslo metų laikotarpiu, jos netrukdo mokytis. „Konkursai dažniausiai būna savaitgaliais, labai retai vyksta darbo dienomis“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.

Per mokslo metus Ieva planuoja aktyviai dalyvauti varžybose, o pradės varžytis greit! „Šio sezono varžybos man prasideda rugsėjo pabaigoje, startuosiu Latvijoje“, – planu pasidalino mergina.

Smiltė ŠIURKUTĖ

„P. n.“ akademijos narė

• Rašyti komentarą (0)