|
|
|
Pokalbis apie vaistų vartojimo tendencijas
Vis garsiau mūsų šalyje diskutuojama apie tai, kad vaistai vartojami neracionaliai. Kai kurie žmonės griežtai paiso gydytojo nurodymų, kiti nebaigia gydymo kurso, o dar kiti patys nusprendžia, kokių vaistų jiems reikia, ir juos perka bei vartoja be gydytojo konsultacijos. Draugų rekomendacijos taip pat turi didelę įtaką. Neišsemiama tema – žmonės nežino, kur dėti pasenusius ar nebereikalingus medikamentus. Šia aktualia tema pakalbinome Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovę spaudai Aistę Tautvydienę. – Kokia yra dabartinė vaistų vartojimo situacija Lietuvoje? Ar vis dar stebima tendencija, kad žmonės vartoja per daug vaistų? Kokios priemonės yra taikomos siekiant reguliuoti ir kontroliuoti medikamentų vartojimą? – Vaistų suvartojimas yra apskaičiuojamas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintą ATC/DDD metodologiją (ATC – anatominė-terapinė-cheminė klasifikacija, DDD – nustatyta paros dozė), kai duomenys išreikšti nustatytų paros dozių skaičiumi 1 tūkst. gyventojų per parą. Trumpiau tariant, šis rodiklis leidžia įvertinti, kiek asmenų iš 1 tūkst. kasdien vartojo vaisto nustatytą paros dozę (pavyzdžiui, vaisto suvartojimas 10 DDD 1 tūkst. gyventojų per dieną parodo, kad šį vaistinį preparatą kasdien vartoja 1 proc. populiacijos). Palyginus atskirų vaistų grupių suvartojimą 2022 ir 2023 m., matyti, kad vaistų suvartojimo tendencijos pastaruosius kelerius metus išlieka panašios. Kalbant apie racionalų medikamentų vartojimą, norisi atkreipti dėmesį, kad „plikas“ skaičius, rodantis, kiek medikamentų buvo suvartota, dar nieko pats savaime nereiškia. Didesnis tam tikros vaistų grupės suvartojimas gali rodyti ne vien tik sergamumo padidėjimą, bet ir geresnę diagnostiką, platesnes kompensavimo galimybes, geresnį gydymo prieinamumą. Vaistai turi būti vartojami racionaliai, tiek, kiek paskyrė gydytojas. – Antidepresantų vartojimas: ar pastebima, kad antidepresantų vartojimas Lietuvoje padidėjo? Kokios yra pagrindinės priežastys, lemiančios antidepresantų vartojimo augimą? – Antidepresantų suvartojimas 2023 m., palyginus su 2022 m., nedaug, t. y. keliais procentais, padidėjo. Kodėl taip yra, reikėtų teirautis gydytojų specialistų. Galbūt šios grupės vaistų didesnį suvartojimą lemia didesnis dėmesys savo psichinei sveikatai ir to nereiktų vertinti tik neigiamai. – Antibiotikų vartojimas: ar Lietuvoje pastebima tendencija, kad žmonės per dažnai vartoja antibiotikus? – Kalbant apie bendrą sistemiškai veikiančių antibakterinių vaistų suvartojimą, 2023 m., palyginus su 2022 m., jis šiek tiek sumažėjo (DDD 2022 m. – 18,2; 2023 m. – 18,07). – Senų vaistų utilizavimas: kokie yra teisingi žingsniai, kaip elgtis su pasibaigusio galiojimo vaistais? – Pasenusius ir nereikalingus vaistus būtina atnešti į vaistines ir priduoti sunaikinti, o ne išmesti kartu su šiukšlėmis ar nuleisti į kriauklę ar unitazą. Vaistinėse dirbantys specialistai, vykdydami Farmacijos įstatymo nuostatas, privalo nebereikalingus vaistus priimti nemokamai. Vaistus privalo priimti absoliučiai visos vaistinės. Jei kuri nors vaistinė atsisako iš žmonių priimti pasenusius medikamentus, apie tai būtina informuoti mus, Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą. Kartais žmonėms kyla klausimų, kur dėti vaistus, jei, pavyzdžiui, ligonis mirė ir liko didelis kiekis dar galiojančių preparatų. Tokių vaistų negalima neatlygintinai niekam perduoti, padovanoti ar parduoti. Negalima rizikuoti savo ir kitų sveikata, nes nežinia, kaip ir kokiomis sąlygomis vaistai buvo laikyti. Be to, juos gydytojas skyrė konkrečiam pacientui, konkrečiai ligai gydyti, atlikęs tyrimus ir įvertinęs jo sveikatos būklę, atsižvelgęs į kitus negalavimus. Likę nepanaudoti vaistai galbūt visiškai netinka kitam pacientui, nors jis ir serga ta pačia liga. O pasenusius arba nereikalingus maisto papildus galima išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, nes maisto papildas nėra vaistas. – Vaistų stygius šalyje: kokių vaistų šiuo metu trūksta Lietuvoje? Ar yra numatyti šių vaistų pakaitalai? Ar yra priežasčių nerimauti dėl vaistų tiekimo sutrikimų ateityje? – Visa informacija apie vaistų tiekimo sutrikimus, esamus likučius sandėliuose jau ne vienerius metus viešinama ir yra nuolat kintanti. Ji skelbiama VVKT svetainėje, taip pat papildomai ir naujienų skiltyje. Kalbant apie vaistų trūkumą, vaistų tiekimo problemos aktualios ne tik Lietuvai – su jomis susiduria ir kitos pasaulio šalys. Štai, pavyzdžiui, su kai kurių antibiotikų tiekimo problemomis prieš porą metų, be mūsų šalies, susidūrė net 26 ES narės. Taigi tai nėra tik Lietuvos problema. Medikamentų tiekimo sutrikimai dažniausiai būna susiję su gamybos problemomis, pavyzdžiui, kai trūksta veikliųjų ar kokių nors kitokių medžiagų. Vaistų tiekimas gali sutrikti ir dėl logistikos nesklandumų, padidėjusio vaistų poreikio, taip pat dėl komercinių ir kitų priežasčių. Pavyzdžiui, pastaruosius kelerius metus vaistų tiekimo sutrikimams nemažai įtakos turėjo ir geopolitiniai įvykiai, t. y. karas Ukrainoje, energetikos krizė, aukšti infliacijos rodikliai, kiek anksčiau – COVID-19 pandemija. Dažnai vaistų tiekimo sutrikimo problemos išsprendžiamos greitai. Pavyzdžiui, jei vaisto tiekimo sutrikimą lemia logistikos nesklandumai, būna, kad gyventojai šio trūkumo nė nepajaučia, nes esamų vaisto likučių pakanka. Taip pat problemų kyla mažiau, jei rinkoje yra pakankamai kitų tos pačios veikliosios medžiagos preparatų – tokiu atveju vaistas nesunkiai pakeičiamas kitu. Sudėtingesni tie atvejai, kai sutrinka tam tikros veikliosios medžiagos gamyba. Tokiais atvejais vaisto pritrūksta ne vienos šalies rinkoje. Pasitaiko ir atvejų, kai sutrinka vaisto, kuris rinkoje yra vienintelis ir nepakeičiamas, tiekimas. Ką daryti tokiu atveju, reikėtų tartis su gydančiu gydytoju.
Aurelija SERVIENĖ
„Telšių ŽINIOS“
|
|
