|
|
|
Įtraukusis ugdymas: senos problemos persikėlė ir į šiuos mokslo metus?
Nuo šio rugsėjo įsigaliojo visuotinio įtraukiojo ugdymo nuostata – švietimo įstaigos turi užtikrinti ugdymą visiems vaikams. Nors 2020–2024 m. skirtas beveik 577 mln. eurų švietimo pagalbos investicijos lėmė teigiamų pokyčių, vargu ar to pakaks, siekiant maksimaliai įgyvendinti įtraukiojo ugdymo tikslus. Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių vaikų daugėja, specialistų – taip pat, tačiau nepakankamai. Vakarų Lietuvos rajonų – Kretingos, Mažeikių, Plungės, Klaipėdos, Skuodo ir Telšių – savivaldybės apie iššūkius kalba vieningai: „Pagrindinė problema – žmogiškųjų išteklių stoka.“ Kaip skirstomi SUP? Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 48 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių SUP, skirstomų į keturias grupes pagal poreikių sunkumo lygį: nedideli, vidutiniai, dideli ir labai dideli. Lietuvos įtraukties švietime centro (LĮŠC) Švietimo pagalbos grupės specialistė Alma Luneckienė akcentavo, kad priklausomai nuo sunkumo lygio vaikui gali būti reikalinga minimali pagalba, pavyzdžiui, papildomos mokymosi priemonės, trumpalaikė specialiojo pedagogo (logopedo) ir (ar) kitų specialistų pagalba, aplinkos pritaikymas arba kompleksinė, nuolatinė specialistų komandos pagalba, specialiosios mokymo priemonės, techninės pagalbos priemonės ir pritaikytos ugdymo aplinkos. A. Luneckienė paneigė visuomenėje sklandantį mitą, kad SUP gali būti nustatyti tik vaikams su negalia: „SUP gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tai ir mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo, matematikos, elgesio ir emocijų, dėmesio, aktyvumo, kalbėjimo ir kalbos), mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos ir kita.“ Statistikos duomenimis, maždaug 75 proc. SUP turinčių mokyklinio amžiaus vaikų yra nedidelių arba vidutinių poreikių, o apie 25 proc. – didelių ir labai didelių SUP. Specialistų ir SUP turinčių vaikų daugėja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovų teigimu, bendras santykis tarp SUP turinčių vaikų, ugdomų bendrosios paskirties klasėse, jau kelerius metus beveik nesikeičia. Jie sudaro apie 14–15 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklose besimokančių mokinių. Pavyzdžiui, 2020–2021 mokslo metais mokėsi beveik 41 tūkst. SUP moksleivių, 2021–2022 m. m. – 41 tūkst., 2022–2023 m. m. – 43 tūkst., 2023–2024 m. m. – 46 tūkst. Panašiai kinta ir bendras mokinių skaičius – jis taip pat didėja, tad proporcija išlieka panaši. Visais šiais mokslo metais po 5 tūkst. mokinių, turinčių SUP, ugdyti specialiosiose ir lavinamosiose klasėse. Prognozuojama, kad šiemet tokios tendencijos išliks – mokyklas, darželius gali papildyti po kelis naujus SUP turinčius mokinius. Taip pat daugėja ir mokytojų padėjėjų: 2020–2021 m. m. mokyklose jų dirbo 2 tūkst. 696, 2021–2022 m. m. – 3 tūkst. 415, 2022–2023 m. m. – 4 tūkst. 280, o 2023–2024 m. m. – 5 tūkst. 271. Per kelerius pastaruosius metus atsirado daugiau negu 620 naujų švietimo pagalbos etatų. Šiemet mokyklose numatyta įsteigti dar apie 200 naujų etatų. Vakarų Lietuvos savivaldybėse Kretingos r. Visose Kretingos r. ikimokyklinio ugdymo įstaigose, mokyklose teikiama švietimo ir specialioji pagalba. Iš 1 tūkst. 670 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokinių SUP turi 520. Iš 2 tūkst. 745 bendrojo ugdymo mokinių SUP turi 670. Specialiosios paskirties grupė ir klasės yra Kretingos M. Tiškevičiūtės mokykloje. Joje ugdomi 39 vaikai. Rajone švietimo pagalbai teikti skirta 65 švietimo pagalbos specialistų pareigybės. Specialiajai pagalbai teikti įsteigta 81 mokinio padėjėjo pareigybė, nuo šio rugsėjo – dar 9 padidėjo. Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Astos Burbienės teigimu, įtraukiojo ugdymo infrastruktūra nuolat plečiama: „Pagalbos teikimo intensyvumas priklauso nuo įstaigos švietimo pagalbai gaunamų mokymo lėšų ir nuo Savivaldybės biudžeto papildomai skiriamų lėšų. Švietimo pagalbai iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų nepakanka.“ Mažeikių r. 2023–2024 m. m. visas Mažeikių r. ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankė beveik 800 SUP vaikų, visas bendrojo ugdymo mokyklas – 992. Rajone veikia viena specialioji ugdymo įstaiga – ,,Jievaro“ pagrindinė mokykla. Joje mokosi 99 mokiniai. Pasak Mažeikių r. savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo Apolinaro Stonkaus, labiausiai trūksta įtraukiojo ugdymo priemonių: „Priemonių darbui su SUP vaikais turime minimaliai. Jų visada trūksta. Trūksta ir specialistų: logopedų, specialiųjų pedagogų, ypač – psichologų. Nors perkame reikiamų priemonių ir stengiamės pritraukti specialistų, lėšų kaip visada yra per mažai.“ Plungės r. Praėjusiais mokslo metais Plungės r. švietimo pagalbą gavo 94,9 proc. mokinių, kuriems ji buvo reikalinga. Lopšeliuose-darželiuose iš viso buvo ugdomi 1 tūkst. 239 vaikai (219 – turintys SUP), visose bendrojo ugdymo mokyklose – 3 tūkst. 877 (421 – su SUP). Plungės specialiojo ugdymo centre mokėsi 91 mokinys. SUP mokiniams pagalbą teikė 14 logopedų, 7 psichologai, 15 socialinių pedagogų, 13 specialiųjų pedagogų, 80 mokinio padėjėjų. „Ugdymo įstaigoms trūksta švietimo pagalbos specialistų: psichologų, logopedų, socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų. Dėl lėšų trūkumo nepatenkinamas mokinio padėjėjų poreikis. Mokytojai turi nuolat tobulinti darbo su SUP mokiniais kompetencijas. Trūksta fizinių, edukacinių aplinkų, specialiųjų mokymo priemonių“, – komentavo Plungės r. savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis. Telšių r. 2023–2024 m. m. Telšių r. ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo ugdomi 344 SUP vaikai, bendrojo lavinimo mokyklose – 949. Vienoje rajono mokykloje SUP vaikų nėra. Nors specialiosios mokyklos rajonas neturi, Telšių „Atžalyno“ progimnazijoje veikia Naujamiesčio skyrius, kuriame 2024–2025 m. m. mokysis 81 mokinys. Telšių r. ugdymo įstaigose praėjusiais mokslo metais buvo 120,22 etato (įskaitant mokytojo padėjėjo) švietimo pagalbai teikti, šiemet papildomai įsteigta 18,53 etato. „Negalime sakyti, kad turime pakankamai priemonių, nes kiekvieno vaiko poreikis yra individualus, specifinis, t. y., kas labai pasiteisina vienam, kitam gali visiškai netikti. Todėl turimas priemones nuolat reikia papildyti ir atnaujinti“, – kalbėjo Telšių r. savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus specialistė Daiva Marčenkovienė. Klaipėdos r. Praėjusiais mokslo metais Klaipėdos r. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas lankė 690 SUP vaikų. Visose rajono bendrojo lavinimo įstaigose – 944. „Nėra nė vienos įstaigos, kurioje nebūtų švietimo pagalbos specialistų ir mokytojo (mokinio) padėjėjų. Nuo šių metų visose mokyklose mokinio padėjėjo etatai koreguojami – nors dar neturime tikslių duomenų, numatoma apie 180 etatų“, – teigė Klaipėdos r. savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Irena Barbšienė. Skuodo r. 2023–2024 m. m. visuose Skuodo r. lopšeliuose-darželiuose buvo ugdoma 52 SUP vaikai, bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi apie 135. Skuodo r. savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Daivos Jonušienės teigimu, kiekvienos ugdymo įstaigos situacija, pasiruošimas įtraukiajam ugdymui ir priemonių turėjimas yra skirtingas: „Priemonės atnaujinamos, pedagogai nuolat kelia savo kvalifikaciją įvairiuose mokymuose. Ieškoma galimybių aplinkai gerinti, pritaikyti, inovatyvioms priemonėms įsigyti.“ Vedėja pridūrė, kad rajone trūksta specialiųjų pedagogų ir psichologų, o didžiausias sunkumas – nustatyti vaikui specialiuosius poreikius, įtariant autizmą: „Paslaugų reikia laukti, jos atliekamos Vilniuje arba Kaune.“ Didžiausi iššūkiai vaikus integruojant Pasak LĮŠC logopedės A. Luneckienės, reikėtų stiprinti mokyklos vaiko gerovės komisijos veiklas, nes ji kiekvienam mokiniui padeda užtikrinti aplinką, palankią ugdymuisi, šalinti mokymosi kliūtis, teikti tikslingą švietimo pagalbą. „Didžiausi iššūkiai, su kuriais SUP turintys vaikai susiduria integruodamiesi į mokyklų ir darželių bendruomenę, yra nepakankamos mokyklos bendruomenės nuostatos vaikų įvairovei mokykloje, socialinė izoliacija, kuri pasireiškia, kai kiti vaikai nesupranta ar vengia bendrauti su SUP turinčiais vaikais. Taip pat – tėvų ir pedagogų bendradarbiavimo stoka, kurios pasekmė – sunkesnė vaiko integracija. Kita svarbi kliūtis – nepakankamas mokytojų pasirengimas dirbti su SUP mokiniais, švietimo pagalbos specialistų stoka“, – kalbėjo LĮŠC specialistė. Ragina tėvus rodyti gerą pavyzdį A. Luneckienė tvirtino, kad vienas svarbiausių emocinės gerovės garantų mokykloje – saugios aplinkos, kurioje kiekvienas vaikas jaučiasi lygiateisis ir priimamas be jokių išankstinių nuostatų, kūrimas. Tėvams, ieškantiems sprendimų ar norintiems pasikonsultuoti, kaip elgtis jų vaikui bendraujant su netinkamai besielgiančiu vaiku, įvairių ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, LĮŠC logopedė patarė pasikalbėti su ugdymo įstaigų švietimo pagalbos specialistais. Kad ir kaip šiandien vyktų įtraukiojo ugdymo procesas mokyklose, visų svarbiausia – nuo mažens ugdyti vaiko toleranciją, pagarbą kiekvienam žmogui. Skatinti empatiją, mokyti vaikus būti draugiškus, kantrius, esant reikalui, padėti SUP turintiems vaikams. Tėvai raginami nepamiršti, kad vaiko elgesys – geriausias tėvų veidrodis.
Karolina BALČIŪNAITĖ
Specialiai „Vakarų Lietuvai“
|
|
