Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kretingos skyriaus valdybos pirmininkas Sigitas Kupšys mano, kad taisyklės medžiotojams keičiasi per dažnai.

Praėjusį šeštadienį Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kretingos rajono skyrius Cigonalių kaime suorganizavo šventę, skirtą žvejams ir medžiotojams, jų bičiuliams, draugams ir šeimų nariams.

Medžiotojai moka linksmintis

Nuo pat ankstyvo ryto įsirengę stovyklavietes medžiotojų klubų ir būrelių nariai jas puošė trofėjais, vėliavomis, medžioklės akimirkų nuotraukomis. Po iškilmingo vėliavos pakėlimo ir sveikinimo kalbų draugijos nariai buvo pakviesti registruotis rungtims, kurios buvo pritaikytos dalyvių ištvermei, taiklumui, jėgai. Tai ir šaudymas iš „ragatkės“, vinių kalimas, smiginis, svarsčio kilnojimas, rankų lenkimas, virvės traukimas. Kol suaugusieji varžėsi dėl taikliausio, stipriausio ar paties pačiausio titulo, vaikai, iš specialių kaladėlių statydami bokštą, žaidė „Džanga“ žaidimą.

Stovyklautojams rungtyniaujant ir aplink pulsuojant palaikymo aistroms, šventinėje erdvėje pasklido nosį kutenantys įstabiausi kvapai: vieni medžiotojai virė sriubą, kiti kepė kepsnius, treti troškino plovą. Kaip ir priklauso, atėjus pietų metui dalyviai leidosi į vaišių degustaciją, po kurios tęsėsi rungtys ir buvo įteikti apdovanojimai.

Iki vėlumos skambėjo muzika, dainos, liejosi emocijos, netilo kalbos.

Nuotaikinga šaudymo iš „ragatkės“ akimirka.

Kodėl Kretingos medžiotojų ir žvejų klube nebeliko žvejų

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai Kretingos rajone priklauso 11 medžiotojų klubų (MK) ir būrelių (MB). Šiemet šios draugijos valdybos pirmininku išrinktas Sigitas Kupšys paaiškino, kad anksčiau šiai draugijai priklausė ir nemažai žvejų, kurie žvejodavo Kretingos rajono tvenkiniuose, bet šiuo metu, nepratęsus sutarčių, draugija nuomotų tvenkinių nebeturi. Norint jas pratęsti reikėtų dalyvauti aukcionuose ir pasiūlyti konkurencingą kainą. Pašnekovas paatviravo, kad tai turėtų būti visų valdybos narių sprendimas, todėl šiandien po LMŽD vėliava žvejų kaip ir nėra, tik medžiotojai. Medžiotojų klubui „Lūšis“ priklausantis Sigitas Kupšys priminė, kad medžioklės sezonas Lietuvoje prasideda balandžio 1-ąją ir baigiasi kovo 31-ąją. Kadangi yra žvėrių, kuriuos pagal taisykles galima medžioti ištisus metus, medžioklės sezonas skaidomas į dvi dalis. Pirmoji dalis – tykojimas, sėlinimas (būtų pavasaris, vasara ir dalis rudens), o nuo spalio 15-tos dienos prasideda didysis medžioklės sezonas – varymas. Tai medžioklės, kai klubai ir būreliai susirenka po keliasdešimt žmonių su varovais ar be varovų, su šunimis ar be, ir vyksta tam tikrame miškų teritorijos plote. Kiekvienas medžiotojų klubas ar būrelis turi savo apibrėžtas teritorijas, moka nustatyto dydžio mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą – šis mokestis yra skaičiuojamas pagal naudmenas miškas-žemė ir yra leidimas medžioti medžiojamuosius gyvūnus.

Medžiotojų klubui „Salantai“ priklausantis Ernestas Kazlauskas svarsčio kilnojimo rungtyje užėmė pirmąją vietą.

Medžiotojus riboja taisyklės

Pasak S. Kupšio, taisyklės medžiotojams keičiasi per dažnai ir neretai sukelia painiavą, kadangi keičiasi datos: tai nuo vienos datos galima, tai jau, žiūrėk nuo kitos, tarkime, dviem savaitėmis vėliau. Todėl medžiotojai gali susipainioti nekaltai ir padaryti nusikaltimą vien dėl to, kad pasikeitė medžiojimo laiko tvarka.

Paklaustas, su kokiomis didžiausiomis problemomis susiduria Kretingos rajono ūkininkai, Sigitas Kupšys paminėjo, kad šiuo metus visas Kretingos rajonas yra papuolęs į afrikinio kiaulių maro zoną ir iš esmės visi šernai yra kritę. Jei kažkur dar ir yra, tai tik pavieniai, nebe bandos. Todėl pagrindinis ūkininkų problemų sukėlėjas šernas šiuo metu galvos skausmo nekelia. Bet gamtoje tuščios vietos nebūna ir ji greitai užsipildo. Tai – elniai. Jų populiacijos stipriai daugėja, todėl dabar šis gyvūnas daro daugiausiai žalos ūkininkų pasėliams, kuriuos užėjusi nemenka banda gerokai ištrypia. „Mes nesame ūkininkams priešai, todėl norisi, kad kartu su jais ieškotume bendrų sprendimo būdų. Mes, medžiotojai, pasaugotume, bet ir jie prie to prisidėtų: piemenys, garsinės patrankos, kad būtų palikta galimybė privažiuoti prie pasėlių lauko, kad turėtume kur bokštelį pastatyti ir nebūtų suarta, pasėta prie pat pamiškės. Šiuo metu jau yra įstatyminės bazės pakeitimų, kurie leidžia medžiotojams ir ūkininkams bendradarbiauti“, – pasakojo LMŽD valdybos pirmininkas, pridūręs, kad elnių patinai medžiojami nuo rugpjūčio 15-osios iki sausio 31-os dienos, patelės – nuo rugsėjo 1-osios, kai jau būna spėjusios užauginti jauniklius.

LMŽD šventės stovyklavietėse puikavosi ne vienas medžioklės trofėjus.

Taip pat S. Kupšys priminė elninių gyvūnų medžiojimo taisykles, kuomet pirmiausia medžiojami paliegę, sergantys gyvūnai ir selekciniu principu, įvertinus jų ragus. „Medžiotojus riboja taisyklės ir įstatymai. Nėra taip, kad medžiotojas pasiėmė šautuvą ir išėjo medžioti į kairę ar dešinę“, – kalbėjo pašnekovas, priminęs skaudžią tiesą, kad Kretingos rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, yra nemažai brakonierių, kurie stato kilpas, brakonieriauja ginklu. Juos sugauti nusikaltimo vietoje nėra paprasta. LMŽD valdybos pirmininkas kartu su šios draugijos medžiotojų būrelių ir klubų nariais bendradarbiauja su aplinkosaugos specialistais, yra prašymų ir kameras įrengti, ir kad padėtų kartu apsaugoti medžiojimo plotus nuo brakonieriaujančiųjų.

Pasak S. Kupšio, pernai Kretingos rajone MK „Miškininkas“ sumedžiojo šešis vilkus, bet žmonių gąsdinti vilkais tikrai nereikia, nes tokio atvejo, kad Lietuvoje žmogų būtų užpuolęs vilkas, patyrusiam medžiotojui neteko girdėti. Vilkui reikia maitintis, išgyventi, mokinti išgyventi jauniklius, todėl jis ir medžioja kitus gyvūnus.

Pasak valdybos pirmininko S. Kupšio, pagrindinis draugijos noras būtų nuoširdumo, draugystės ir bendrystės jausmas, vienijantis visus medžiotojų draugijos narius, bei visuomenės nuomonės formavimas, kad medžiotojai nėra žvėrių žudikai – kad jie yra nemažai gyvūnų rūšių išsaugoję ir atstatę jų populiacijas Lietuvoje ir yra ta visuomenės dalis, kuriai išties rūpi gyvūnai.

• Rašyti komentarą (2)