Kas būn Kretinguo, dažna užet i senuosės parapines kapines, katruos stouv ne tėktas ištaiginga grafu Tiškevičiu kuoplyčia-mauzoliejus su anu palaidojėmas – pašuonie yr vėsa eilė palaiduotu bruoliu prancėškuonu, tarp katru – ėr tievs Jeruonims, arba Pečkaitis Juonis, katras gėmė 1885 m. Rudžiu kaimė Sovalkėjuo, o nomėrė 1925 m. ėr yr palaiduots Kretinguo.

Tievs Jeruonims 1919 m. Kretinguo

Dielkuo reikietuom pri to kapa ėlgiau pastuovietė?

Jeruonims Pečkaitis – Ruomas katalėku konigs, vienuolis pranciškuons, tretininku organizatuorius, žiornala „Šv. Pranciškaus varpelis“ steigies ėr redaktuorius, o visims žemaitems bėtininkams tor būt dėdele svarbe, kad tas žmuogus laba myliejė bitis, mokėna ėr kitus anas priveizietė ėr bova Lietuvos bėtininku sajungas ikūries. Rasi api tou da nemaža žmuoniu ėr nažėna. Gėmė ons ėr užauga tortingu Sovalkėjės ūkėninku šeimuo. Krėkštyts Juoniu. Muokės gėmnazijuo, baigė Seinu dvasinė seminarijė, konigu išvėntyts 1908 m. I Prancėškuonu ordėna ėstuojė 1914 m., gava Jeruonėma varda, nu 1915 m. apsėgyvena Kretinguos prancėškuonu vienuolyne. Kumet pasėtuobulėna Silezijuo, viel sogriža i Kretinga. Daug dėrba diel tikintiuju, diel jaunu konėgu, ons laba myliejė bitis ėr bova žėnuoms bėtininks. 1917 metas Kretinguo ėkūrė pėrmuojė Lietuvou bėtininku draugėjė „Spietlius“ („Spiečius“), katra 1918 m. bova pervadinta i „Bitis“ („Bitė“) so 22 skyres miesteliuos ėr kaimus. Ons 1918 metas paskelbė straipsniu api darbus bėtyne, bėtininkavėma patėrti, irėngė bitauliu dėrbtuvės, katruos ėšgarsiejė vėsuo Žemaitėjuo. O jau 1921 metas ėšleda bėtininkystės vaduovieli „Bėtininks“ („Bitininkas“), tas pates metas atidarė vėinmetė bėtininkavėma muokykla, paskiau organizuodava kursus bėtininkams. Laba gaila, kad peršala ėr jauns nomėrė Kauna kara lėguonėnie.

Bitaulis „Lėipa“

Ka žmuonės bėtininkaudava, anėi vėsas paslaptis ėr žėnias perdoudava ėš lūpu i lūpas. O juk bėtininkavims vakaru baltu kraštus sėik IX omžiaus pabaiga. Ėr tik XIX omžiaus pab.–XX omžaius pr. kretėngėške bėtininka pradiejė gautė ėr skaitytė bėtininkavima vaduovielius. Kap saka Kretėnguo žėnuoms ėstuoriks Kanarskis Jolius (Julius Kanarskas), Kretinga pasėikdava 1848 metas ėšlesta Peterborgė kninga G. D. Settegasto „Naudinga b?tti? knygele, taj yra ajszkós pamokimas kajp par iszmintingą gał daug naudos nusipelnyti w?ss?ms bitteles mylentims ąnt géro“, 1909 m. J. Dėdžpinigaiti (J. Didžpinigaičio) parašyts „Trumps pamokėnėms api bitis ėr medu“ („Trumpas pamokinimas apie bites ir medų“), rašytuojės Šatrijės Raganas (Šatrijos Raganos) 1906 m. ėšlesta „Bitiu knygelė“ („Bičių knygelė“) ėr kėtuokies.

Pats tievs Jeruonims Kretinguo sava bitis – 20 bitauliu – pasistatė vienuolyna suodnė. Kninguo „Bėtininks“ ons pėrmuo daly aprašė bitaulius, bėtininkavima ironkius, daug diemesi paskyrė pėrmajam lietoviškam bitauliui „Lėipa“ („Liepa“). Paskiau jau aprašė bitis, anum veisles, bitiu lėgas, parazitus ėr medingūsius augalus. Praktėniu patarėmu ons suteik bėtininkams vėsas metu laikas, o žėima vėsims anims ons lėipė muokyties, gėlintė sava žėnias. O kalbiedams api nauda, katrou doud bitis, tievs Jeruonims aprašė, kap rektom lėiti žvakes ėš vaška, kap ėš medaus pasigamintė midaus, acta, ėšsikeptė medauninku. Pabaiguo ons pasėdalėna sava mintim kap pradiejė bėtininkauti, pateikė bėtininku draugėjės ėsėkorėma ėr veikluos ėstuorijė, surašė 10 bėtininka priedermiu. Anuos saka:

*būk draugėjės narys;

*dalyvauk sosėrėnkėmus;

*pavyzdinga tvarkyk sava bitis;

*prenumerouk ėr skaityk, platink bėtininku leidini;

*toriek bėtininkavėma vaduovieli ėr anou dažna skaityk;

*rūpinkis mažiau muokantes bėtininkas – švėisk anus;

*stėnkis dalyvauti „Bitis“ draugėjės renginius;

*rašyk korespondencijas i bėtininku leidini;

*pardouk atlėiktama medu, vaška bėtininku draugėjuoms;

*pasiaukuok bėtininkavėmou, visuomenės rekalams ėr Dėiva garbe.

Galvuokem tep, kad kėikvėins bėtininks tam žmuogou torietom nosėlėnktė ož anuo pastangas ėšsauguotė bitis – vabalelius, katrėi yr šimtas kartu senesni negu žmougus, nes skraidė dinozaurams vėrš galvu. Dinozaura ėšnyka, o bitis – ėšlėka. Rek da gera pagalvuotė – o rasi dieka tuokiu žmuoniu, kaip tievs Pečkaitis Jeruonims?

Kap ons graže rašė api bitis: „Kor dinga tuos jaunystės dėinelės, kor palėkės nomu ėr bitiu sauguotė švėntadėini, so maldakninge ėr so rožončiomi ronkuos vakštiuojau po tieveliu suodneli – klausiausi biteliu prakėlnaus zvėmbėma, veiziejaus galingam daugoma anu skrajuojėmou, spėitėmou!..

Linksma ratuota bėtele, saldi nekalta jaunybies atmintie, jūs vertat moni nenoėlstama sėikti prakėlniu idealu, lėgi sėiktama tėksla, lėgi garbinga gala!!.“

---------------

Mūsa Kūriejē

Smūtnos, smūtnos ...

Kuokės smūtnas bėtiū ruodas!

Kumet – lītos skreitė lėipas. 

Kuokės ėlgas, ėlgas ruoduos 

Kasas smėlgū. Bėngas lėipa. 

Kuokės gailės rīta brīdės !

Tėn – rožontiū rasas bierė 

Karuolelēs. Vuos pragīdės,

Gaidīs, briekšmuo, skundas svierē.

Bėngas kuoriū skalsiū čiesos. 

Lietā blunk agounū koskas ...

Tik, po pašalelius vėsos 

Vakštiuo vies. Torielkuo – droskas 

Smuoks. Ė dounas abrakēli 

Jouduos, ka parēsi – rasi ...

Abruozds pėlks, ož kūlė, kelė 

Sotėks ... ė – pri guonkū krāsė.

---------------------------------------------------

Smūtnos, smūtnos bėtiū žvilgis. 

Ož katruo – šešouliū ilgis ...

Pro seniausė suodna lėipa,

Tuols, nutuols ī būti lėipa.

Kumet atēsi ...

(Šiaurės žemaitiū kretingėškiū patarmie)

Kumet atēsi, saulės – nebus jau...

Tiktā agounū lėipsnas degins  žuolė.

Neskėls dongos, ni rītdėina posiau,

Tik mielsva viejė briekšmuos linkou – šuolē.

Kumet atēsi, mietū žaloma –

Dognė skleinīčės sožibies tēp jaukē.

Ė, ruoduos, vėskuo, vėsamė soma

Erdvie notīs šėlkėnio siūlo – laukiau...

Kuomet atēsi – nieka nerokouk.

Surasio vėskou... vėsa tiktā žvilgie

Junti? sekundėm čiesos trop... ė kou?

Būtis krapnuo, pruo šešoulietiū ilgi...

Kumet atēsi, saulės – nebus jau.

Jok ana –To. Tiktā agounas žuolė

Žaizduom notviėlkīs – rītdėinuos posiau

Nebus, tik mielsva viejė briekšmuos linkou – šuolē.

KORŠYTĖ Renata (Renata Kuršytė)

• Rašyti komentarą (0)