„Mano vidinė būtybė“ – taip pavadinta šiuo metu Paryžiuje gyvenančių ir kuriančių menininkų sutuoktinių Rūtos Jusionytės ir Francisco Sepulveda paroda, perkelianti žiūrovus į pasaulį, kuriame darniai sutaria bei savo vidines būsenas ir troškimus perteikia žmonės ir gyvūnai, šiuo metu eksponuojama „Ramybės“ galerijoje Palangoje. Šiandien, rugpjūčio 9-ąją, 18 val. menininkai kviečia ne tik pasižiūrėti parodos, bet ir pasikalbėti apie savąsias vidines būtybes.

Paryžiuje gyvenantys ir kuriantys menininkai Rūta Jusionytė ir Francisco Sepulveda savo darbus atvežė į Lietuvos kurortą Palangą, kad žiūrovus pakviestų atskleisti savo vidines būtybes.

Dovanojusi Palangai „Angelą“

Iš Klaipėdos kilusi, nuo 2001-ųjų Paryžiuje gyvenančios Rūtos Jusionytės pavardė puikiai žinoma įvairiose parodose Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, o 2015-aisiais už Metų figūrinę skulptūrą ji buvo apdovanota garbingiausiu Prancūzijos dailininkų prizu – Dipl?me de l'Académie des beaux-arts.

R. Jusionytė nekart akcentavo: nors baigė keramikos specialybę, keramikė niekada nebuvo, nekūrė nei konceptualios, nei objektinės keramikos. Jos pašaukimas – šiuolaikinė figūrinė skulptūra, kurią ji kuria iš molio, terakotos, bronzos. Kurį laiką, kaip pati sakė, tapybą buvo atidėjusi, paskui vėl prie jos grįžo: kaip ir skulptūroje, taip ir tapyboje į nagrinėjamas temas ji žvelgia per moteriškumo prizmę.

Į Lietuvą su savo skulptūros ir tapybos parodomis R. Jusionytė, savo laiku užsienin išvažiavusi iš dalies todėl, kad čia nebūtų siejama su vilniečiais seneliais – tapytoju Stasiu Jusioniu ir keramike Aldona Ličkute-Jusioniene, arba tėvais, puikiai žinomais ne tik Klaipėdos meno pasaulyje tapytoju Algimantu Jusioniu ir dizainere Violeta Jusioniene, – grįžo ne per seniausiai. Palangiškiams ir kurorto svečiams Rūta Jusionytė žinoma kaip vienos Palangos skulptūrų parke stovinčių skulptūrų autorė: 2021 m. skulptorė specialiai Palangai sukūrė „Angelą“.

„Angelas yra belytė būtybė, bet aš pasirinkau angelą – moterį, nes būtent iš moters, iš moteriškumo sklinda daug jausmų: jautrumas, užuojauta, globa, saugumas. Tad šis „Angelas“ visa tai perduos Palangai, o kartu – ir ramybę, moterišką atjautą kitam žmogui“, – atidengiant skulptūrą sakė R. Jusionytė, kurios kūryboje dominuoja moteriškasis pradas.

Pristato naujausius tapybos darbus

Pernai kartu su iš Čilės kilusiu ir ilgą laiką Šveicarijoje gyvenusiu sutuoktiniu savo darbus eksponavusi Klaipėdoje, šiemet R. Jusionytė nutarė parodą surengti Palangoje: „Ramybės“ galerijoje bus eksponuojami naujausi abiejų menininkų tapybos darbai, taip pat kelios F. Sepulveda graviūros ir kelios jos skulptūros.

Rūtos Jusionytės tapybos darbai

„Jau trečią kartą Palangoje savo kūrinius pristatau būtent „Ramybės“ galerijoje: ir pati aplinka, ir galerijos atmosfera, ir čia rengiamos parodos bei galerijos savininkės Gaivos Samukienės pastangomis pristatomi pačių įvairiausių sričių menininkų kūriniai gražiai skamba ir puikiai dera su mano ir Francisco kūryba. Man nuo vaikystės artimas pajūris – seneliai turėjo vilą Palangoje, Birutės alėjoje. Traukia ir Žemaitija: šiuo metu kūrinius eksponuoju jungtinėje Pasaulio žemaičių dailės parodoje Plungėje“, – R. Jusionytė „Smiltims“ prisipažino norinti su savo kūryba jei ne kasmet, tai bent kas antri metai čia grįžti.

O atsakydama į klausimą, kodėl išlaisvinti ir į drobę paleisti vidines būtybes svarbu ir patiems kūrėjams ir galbūt žiūrovams, ji atsakė: „Manau, kad tai yra kiekvieno menininko esminis uždavinys: kaip per tapybą, per drobę perteikti emociją, perteikti intelektualinę būseną taip, kad tai rezonuotų su žiūrovu. Juk meno kūrinys yra kaip kalba, jis turi kalbėti, Nes jeigu autorius jį kuria vien sau, kūrinys netektų prasmės, jis būtų vien tik autoriaus ego išraiška. Jeigu meno kūrinys gali bendrauti su žiūrovu, kelti jam klausimus, sužadinti mintis, per drobę – ir vidines būtybes joje – sukuriamas dialogas, gimsta ryšys tarp menininko ir žiūrovo. Ryšys, skatinantis žiūrovą ir sau pačiam užduoti esminius klausimus, ieškoti atsakymų per patį save, per jį supančius gyvus padarus, per ryšį tarp jų ir žmogaus.“

Francisco Sepulveda tapyba

Atspindi skirtingų kultūrų paveldą

Tiek R. Jusionytė, tiek F. Sepulveda parodai „Mano vidinė būtybė“ įkvėpimo sėmėsi iš senosios baltų mitologijos, lietuvių ir Lotynų Amerikos tautų tradicijų, tautosakos – pasirodo, tarp šių tolimų šalių ir tautų galima rasti bendros simbolikos.

„Rūtos Jusionytės susidomėjimas senovės baltų kultūros simbolika ir Francisko Sepulveda Čilės ir Afrikos tautų literatūriniu ir tautodailės paveldu, neabejotinai turėjo įtakos kuriant savitą paveikslų struktūrą, – pristatydama parodą, kurioje kiekvienas kūrinys funkcionuoja kaip ženklas, sutelkiantis dėmesį į jo simbolinę reikšmę, akcentavo dailėtyrininkė ir parodos kuratorė Jolita Mieželaitienė.– Ikonografinė dailininkų kūrybos analizė atskleidžia, kokia skirtinga jų paveikslų vaizdo sąranga, formos prieiga, bet kokia artima turinio prasme.“

J. Mieželaitienė atkreipė dėmesį, kad mitologinėse lietuvių dainose ir Čilės indėnų tautosakoje arklys neatsiejamas nuo dangaus kūnų. Francisko Sepulvedos grafikos ir tapybos darbuose arklio motyvas vaizduojamas su saulės, mėnulio ir gyvatės ženklais. Rūtos Jusionytės kūryboje gyvūnai apdovanojami ne tik ypatinga išvaizda, bet ir magnetiniu žmogaus akių žvilgsniu ir spindesiu, artimu jos vaizduojamoms herojėms. O ropliai ir žuvys – ypatingos išvaizdos, ilgaamžiškos ir universalios būtybės, gebančios gyventi vandenyje, po žeme ir ant žemės, abiems menininkams atspindi pačios gyvybės esmę. Per savitą simboliką menininkai geba atverti ne tik savo jausmus, bet žmogaus apskritai santykį su aplinka, jo vidinius troškimus: apsaugą, meilę, abipusį ryšį, stabilumą.

„Neabejotinai pastaraisiais metais sukurtuose dailininkų darbuose atsispindi jų vidinė nuostata įžvelgti grožį ir dvasinę pusiausvyrą, pozityvumą, kurį suteikia gyvūno ir gamtos, žmogaus ir gyvūno sambūvio harmonija“, – apibendrino J. Mieželaitienė.

Livija GRAJAUSKIENĖ

• Rašyti komentarą (1)