|
|
|
Naujas iššūkis bendruomenėms: rasti pirmininką
„Bendruomenė, kaip asociacija, yra reikalinga, būtina, nes ji – jėga: tai įrodė ir nesena istorija su Auksūdyje planuota statyti žaliojo vandenilio ir metanolio gamykla. Jeigu ne susivienijusios prieš tokius planus aplinkinės bendruomenės, nežinia, kaip viskas būtų pasisukę. Bet rasti žmogų, norintį perimti vadovavimą bendruomenei, lengva nėra“, – prisipažino ilgametis vienos aktyviausių Kretingos rajone asociacijos „Darbėnų bendruomenė“ pirmininkas Rimantas Benetis.
Du pagrindiniai tikslai Asociacijos „Darbėnų bendruomenė“ įstatai buvo pasirašyti 2008 metų kovo 21 dieną. Tačiau toli gražu ne vienu ypu viskas buvo padaryta. R. Benetis prisiminė, kad, tuometiniam Darbėnų seniūnui Edvardui Stalmokui paraginus kurti asociaciją – to reikėjo, kad būtų galima pretenduoti į finansinę paramą iš ES fondų projektui „Darbėnų miestelio viešosios infrastruktūros ir gyvenamosios aplinkos sutvarkymas“, – teko triskart kviesti žmones į susirinkimą. Ir tik asmeniškai paskambinus pažįstamiems aktyviems darbėniškiams steigiamasis asociacijos susirinkimas pagaliau įvyko. Jo metu, be įstatų, buvo užsibrėžti du pagrindiniai tikslai: sutvarkyti Darbėnų miestelio aikštę ir atkurti Vytauto Didžiojo parką. „Laiko praėjo daug, darbo būta išties nemažai. Ir netgi tokio darbo, kurio nesitikėta: daugiausiai laiko atėmė pačios įvairiausios finansinės ataskaitos, nes lėšos buvo skirtos išties didžiulės“, – kalbėdamas apie dviejų didžiausių projektų, kurių kiekvienas truko apie septynerius metus, įgyvendinimą prisipažino R. Benetis. Ir kartu su žmona Ona Benetiene akcentavo, kad šie projektai, o ypač parko gaivinimas, prie kurio kofinansavimo reikėjo arba prisidėti lėšomis (10 proc. nuo projekto sąmatos) arba darbais (maždaug 12 tūkst. litų vertės) suvienijo visus darbėniškius į tikrą, gyvą bendruomenę. Nes žmonės aktyviai – šeimomis – dalyvavo talkose, o tai, pasak R. ir O. Benečių, ir yra didžiausia vertybė, yra tikrasis bendruomeniškumas.
Gausybė veiklos Asociacijai „Darbėnų bendruomenė“ veiklos netrūko ir gyvenant tarp dviejų didžiųjų projektų, ir juos įgyvendinus. 2011 m., kai darbėniškio Kazio Maksvyčio treniruojama Lietuvos 19-mečių krepšininkų rinktinė iškovojo pasaulio čempionų titulą, bendruomenė surengė trenerio sutiktuves ir pirmąjį krepšinio „3×3“ turnyrą. Šiemet rugpjūčio 4 d. turnyras Kazio Maksvyčio taurei laimėti vyks jau XIII kartą. Minint miestelio 425 m. jubiliejų bendruomenės iniciatyva prie Darbėnų bažnyčios buvo pastatyti du vardiniai suoliukai dailininkui ir pedagogui Fabijonui Šulcui bei leidėjai ir visuomenės veikėjai Onai Vitkauskytei atminti. O 2021 m. švenčiant 430-ąjį Darbėnų gimtadienį atidengtas paminklinis akmuo su įrašu „Seniausioms Darbėnų kapinėms ir Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus 1620 m. pastatytai pirmajai bažnyčiai atminti“. „Šiam projektui įgyvendinti iš Kretingos rajono savivaldybės gautų lėšų tikrai nebūtų pakakę, tačiau mums itin geranoriškai talkino Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys, akmentašys Mantas Gailevičius akmenį, galima sakyti, padovanojo, o ir už darbus užmokestis vos ne simbolinis buvo“, – prisiminė R. Benetis. Bendruomenė inicijavo ir pirmąją tradicija tapusią Vytauto Didžiojo parke rengiamą šventę „Pagauk su tėčiu auksinę žuvelę“, ne be jos iniciatyvos Darbėnuose kelis kartus lankėsi Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda, buvo surengta puiki šventė seniausiems miestelio gyventojams pagerbti – gaila, po su koronaviruso pandemija susietų suvaržymų nebepratęsta. Vyko bendruomenės vakaronės, į kurias buvo kviečiami ne tik asociacijos nariai, bet ir visos darbėniškių bendruomenės atstovai, prisidėję prie įvairių talkų ar švenčių organizavimo: taip stengtasi stiprinti bendruomenę,– rengtos įvairiausios išvykos, viena įsimintiniausių – į Alsungą Latvijoje. „Per tuos metus turėjome nuostabių pagalbininkų, ir visų pirma tai mūsų bendruomenės taryba: Gražina Poškienė, Kazys Motiejauskas, Jūratė Sofija Laučiūtė, Audrius Ruikis, Vaiva Butkuvienė, Valentinas Litvinas. Visada mums talkindavo gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė, Kretingos kultūros centro Darbėnų skyriaus vedėjas Artūras Juška, Valys Butkus“, – pabrėždami neįkainojamą geros komandos ir nuoširdžių talkininkų indėlį vardijo O. ir R. Benečiai. Reikia naujų žmonių Tačiau, pasak R. Benečio, ateina laikas, kai bendruomenei reikia naujų minčių, naujų idėjų. Naujo pirmininko. Nuo pat įkūrimo su pora pertraukų asociacijai vadovavęs R. Benetis sako iš dalies jau išsisėmęs, juolab kad rimtų projektų šiuo metu lyg ir nebenusimato, o vien tik edukacijas ar vakarones organizuoti esą ne bendruomenės užduotis: tai jau labiau kultūros skyriaus, bibliotekos, seniūnijos, gimnazijos stichija ir darbas. Vieno esą gaila: kad bent kol kas nepavyko nieko nuveikti, kad būtų įrengtos maudyklos prie Kašučių ežero ir atgaivintas „mėlynasis medinukas“ miestelio centre – bet tai jau atskiros istorijos. „Vienu metu buvau iš pirmininko pareigų pasitraukęs, kai jau buvo sutvarkyti visi dokumentai dėl aikštės rekonstrukcijos. Tiesiog pamačiau, kad trijų darbų – ir tiesioginiame dirbti, ir namuose tvarkytis, ir bendruomenei vadovauti, – nebespėju, kad gerai galiu tik vieną dirbti, – paatviravo R. Benetis. – Tad, remdamiesi kitų bendruomenių patirtimi – ten dažniausiai pirmininkai yra kultūros centrų vadovai – pasiūlėme pirmininku tapti Artūrui Juškai. Iš pradžių sutiko, paskui pamatė, kad irgi nespėja. Dar trumpiau, vos keletą mėnesių, asociacijai pirmininkavo Arūnas Kažukauskas: žmogus apsižiūrėjo, kad atsakomybė didžiulė, darbo daug, o algos juk niekas nemoka. Atsisakė. Tada jau seniūnas E. Stalmokas griežtai tarė: kad jau pradėjai, tai ir pabaik“. Ieško pirmininko Apie ketinimą trauktis iš asociacijos „Darbėnų bendruomenė“ pirmininko posto R. Benetis užsiminė prieš pat pandemijos pradžią. Dabar jau nebe užsimena, o rimtai sako – viskas, užtenka: „Mes visi – ne tik aš, bet ir tarybos nariai, – esam žmonės, pavadinkime, suaugę. Daug metų atidavę bendruomenei. Ir, pasikartosiu, matom, kad jau laikas ateiti naujam žmogui. Tarybos susirinkimo metu buvau užsiminęs, kad gal reiktų visai asociaciją uždaryti: visi buvo griežtai prieš. Bet iš esamų jos narių posto perimti norinčių nėra. Svarstėme pačias įvairiausias kandidatūras, kol nusprendėme tiesiog paskelbti, jog asociacija ieško pirmininko, nes gal būt mes patys nežinome, kad yra žmogus, kuriam rūpi Darbėnai ir kuris norėtų asociacijai vadovauti, bet nesiryžta to pasakyti.“ Pasak R. Benečio, be to, kad kandidatas ar kandidatė turėtų būti darbėniškis, gebantis suburti vietinius gyventojus, mokantis bendradarbiauti su valstybinėmis bei kitomis įstaigomis, iniciatyvus, turintis idėjų, nebijantis reikšti savo nuomonę atstovaujant Darbėnų bendruomenei, jis turi turėti supratimą apie buhalteriją ir finansus. Tai esą labai svarbu, nes net ir dabar, kai nebevykdomi didieji projektai, kasmet reikia teikti finansines ataskaitas, pateikti balansą. Savaime suprantama, lėšų buhalteriui samdyti bendruomenė neturi, tenka viską daryti patiems. Ir, gali būti, tokia atsakomybė bei neatlygintinas išties nelengvas darbas, suryjantis daug laiko, o kartais reikalaujantis ir savų lėšų pridėti, yra pagrindinė priežastis, kodėl nesirikiuoja eilės kandidatų, norinčių pretenduoti į bendruomenės pirmininko postą. „Tačiau mes esame įsitikinę: artimiausiu metu susirinkę ir viską apsvarstę atrasime tą naują asociacijos „Darbėnų bendruomenė“ pirmininką“, – įsitikinęs R. Benetis.
-----------
Laukžemės kaimo bendruomenės pirmininkė Aida Mikutienė: „Per trylika mano vadovavimo bendruomenei metų nekart bandėme ieškoti naujo pirmininko. Bet, bent jau kol kas, nesėkmingai – neturime kam tų „gerųjų“ pareigų perduoti, nors dedame daug pastangų augindami ir į veiklą įtraukdami jaunimą. Kodėl? Matyt, baugina atsakomybė: reikia projektus rašyti, juos įgyvendinti, viską matyti ir už viską atsakyti. Dirbame kaip UAB‘e, o atlygio – jokio. Mažai tėra žmonių, kurie norėtų dirbti, juolab ne „valdiškai“, ir kurie neskaičiuotų nei savo sveikatos, nei laiko.“
-----------
Senosios Įpilties kaimo bendruomenės pirmininkas Edvardas Tedevušas Stalmokas: „Mūsų bendruomenei šiemet sukaks 15 metų. Į renginius, į talkas žmonės ateina noriai, bet pirmininko pareigų kratosi. Visų pirma, jos užima labai daug laiko: jeigu žmogus dirbantis, jis gali tiek neturėti, o jeigu pensijoje – prasideda kitos problemos. Antra – reikia daug išmanyti: parašai projektą, ir jeigu gauni nors 100 eurų, privalai parengti daugybę ataskaitų nuo Registrų centro iki Mokesčių inspekcijos, o kur dar viešieji prikimai, jeigu jų reikia. Trečia – reikia būti didžiuliu savo krašto patriotu, kad savanoriškai, neatlygintinai prisiimtum tokią atsakomybę ir sutiktum dirbti.“
Livija GRAJAUSKIENĖ
|
|
