Nuskambėjo baigiamieji 100-mečio Dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ akordai. Didingame renginyje Kretingos rajonui iš viso atstovavo 30 mokyklų ir kultūros centrų mėgėjų meno kolektyvų – 500 dalyvių, 39 vadovai.

Išgyventos emocijos – atpildas už sunkų darbą

Renginys gilų įspaudą paliko ir Kretingos rajono kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupės „Toncius“ ir senjorų liaudiškų šokių grupės „Rangė“ meno vadovo Andriaus Razmaus širdyje.

„Siekiant finalinio šokių dienos „Amžių tiltais“ rezultato, per repeticijas man buvo patikėtas asistento vaidmuo, teko paplušėti prie šokių brėžinių visumos išpildymo, kad žiūrovai galėtų pamatyti įspūdingus šokių kompozicijų raštus ir pajusti nepakartojamą šventės emociją. O kur dar jokiais žodžiais nenusakoma bendrystė, susitikimai su kitais liaudiškų šokių kolektyvais, naujos pažintys, nauji kontaktai, kolektyvų noras bendradarbiauti, pristatyti savo koncertines programas pas mus, Kretingoje“, – įspūdžiais dalijosi A. Razmus.

Tarp 9 tūkst. Šokių dienos dalyvių kretingiškiai susitiko ir senus draugus iš Čikagos, prisiminė smagias patirtis išvykose. Anot pašnekovo, nuoširdu, miela, garbinga, kad Kretingą myli ir aukščiausio rango šios srities profesionalai, kad pavyko pagauti istorinį kadrą su Šokių dienos „Amžių tiltais“ scenarijaus autoriumi meno vadovu vyriausiuoju baletmeisteriu Vidmantu Mačiulskiu, meninės dalies vyriausiąja koordinatore Kretingos rajono Garbės piliete choreografe Živile Adomaitiene.

„Išgyventos emocijos, džiaugsmo ašaros po finalinio renginio, ąžuolų vainikai, šokėjų dėmesys, padėkos meno vadovams – tarsi atpildas už sunkų, įtemptą, atsakingą darbą bei paskata siekti dar gražesnių rezultatų“, – atviravo A. Razmus

Nepamirštamos kretingiškių akimirkos Vilniuje

Su Lietuva ir pasauliu

Pasak Vydmantų skyriaus folkloro kolektyvo „Žemčiūga“ dalyvės Birutės Paulauskienės, vienu metu matyti tiek daug besišypsančių, tautiniais rūbais vilkinčių dainuojančių, šokančių ir grojančių žmonių – kažkas nepaprasto. Ji pati su Vydmantų chorais Dainų šventėse dalyvauja nuo 1990-ųjų.

„Nors esu garbingo amžiaus, septyniasdešimt devynerių, senjorė, tačiau noras gyvai prisiliesti prie tautos tradicijų sklaidos niekur nedingo, todėl šiemet ryžausi dar kartą su „Žemčiūga“ atvykti į Vilnių ir padainuoti, pašokti su visa Lietuva bei pasauliu“, – sakė ji. Šimtmetį mininčioje šventėje vydmantiškiams buvo proga gausybei žiūrovų parodyti savo programą, kurioje – ir pasakojimai apie savo vaikystės potyrius, apie pagarbą ir darnų sugyvenimą su ąžuolais bei liepomis, apie meilę žmogų supančiai gamtai.

„Buvome pastebėti – sulaukėme žiūrovų, fotografų dėmesio, ši bendrystė liks ilgam atmintyje. Gera širdyje, kad tautiškumo tradiciją puoselėja mano dukra Jolanta su vyru Virginijumi“,– sakė B. Paulauskienė.

Savo ruožtu folkloro kolektyvo „Žemčiūga“ meno vadovė B.Paulauskienės dukra Jolanta Japertienė negailėjo gerų žodžių visam kolektyvui – už intensyvų darbą bei parengtą gražią, Lietuvos nacionalinio kultūros centro komisijos puikiai įvertintą programą „Omžėnybės gėismė uoš dėdingė mede“, į kurią, anot jos, visi kaip bitelės, nešdamos po kruopelytę medaus, sudėjo savo jausmus, prisiminimus – tai, ką iš tėvų ir bočių išmoko bei išgirdo.

„Dabarties kartoms perduoti mūsų tautos papročius, tradicijas, gyvenimo būdą, žemaičių kalbą yra labai svarbu. Mums visiems džiugu buvo prisidėti prie Folkloro dienos „Rasi rasoj rasi“ meninių idėjų išpildymo, unikalaus kultūros reiškinio kūrimo su visa tauta bei pasaulio lietuviais“, – sakė J. Japertienė.

Eitynėse – ir vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Salanta“

Dainos turi „susigulėti“

Kretingos rajono kultūros centro Šukės skyriaus vedėjos Violetos Ruikienės žodžiais, folkloro kolektyvas „Šokupis“ šiai šventei ruošėsi labai atsakingai – galima sakyti, nuo pat 2022-aisiais įvykusios Dainų šventės pabaigos, nes meno vadovas Alvydas Vozgirdas įsitikinęs, kad dainos turi „susigulėti“.

Aštuoniolika Šukės saviveiklininkų, tarp kurių penki 8–16 metų vaikai, Vilnių pasiekė traukiniu. Kolektyvas geromis sąlygomis buvo apgyvendintas bendrabutyje, nuo kurio iki Katedros aikštės senamiestyje, kur antradienį įvyko Folkloro diena, nei daug, nei mažai – valanda kelio autobusu. Šventės pradžią paskelbė ugnies įžiebimo apeiga. Suskambo katedros varpinės varpas, sveikinimo žodį tarė organizatoriai, taip pat kultūros viceministras Albinas Vilčinskas.

Folkloro ansamblių pasirodymai vyko didžiojoje, mažosiose scenose ir gatvių aikštelėse. Šukiškiai, kurių 20-ies minučių trukmės programa vadinosi „Vo to, Rugeli“ kartu su Druskininkų ir Marijampolės kolektyvais grojo, šoko, kiekvieni savo krašto dainas dainavo mažojoje scenoje Gedimino kalno papėdėje koncerte „Saula sodu sodina“.

Kretingos rajono savivaldybės mero potvarkiu buvo sudaryta šiemet šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ organizacinio darbo grupė, paskirtos koordinatorės – Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja Asta Pocienė ir Švietimo skyriaus vyr. specialistė Rima Ramoškienė.

Pasak R. Ramoškienės, tiesa, kad Dainų šventėms reikia ruoštis kelerius metus – kolektyvai rūpinasi repertuaru, dalyvauja mokymuose, programų apžiūrose.

„Ši Dainų šventė, kurioje dalyvavo 13 rajono kolektyvų, arba 233 mokiniai, kuriuos ruošė 14 vadovų, – istorinė ir yra geriausia pilietiškumo pamoka jaunajai kartai“, – sakė ji.

• Rašyti komentarą (3)