|
Giesmyną žemaičių tarme pristatys per tradicinį Aloyzų sambūrį
Birželio 23 d. (sekmadienį) 12.30 val. Kretingos katalikų bažnyčioje tikinčiųjų, miesto svečių laukia išskirtinis renginys – per šv. Mišias giesmės bus atliekamos žemaičių tarme, bus palaimintas kretingiškio kompozitoriaus Aloyzo Žilio ir Irenos Daubarienės bendromis jėgomis išleistas giesmynas žemaičių tarme „Lai skomb žemaitėška gėismie“. Tuo pačiu vyks ir tradicinis, jau dešimtasis, A. Žilio rengiamas Aloyzų sambūris. „Todėl labai prašau visų likti su mumis ilgėliau – esame parangę koncertą, per kurį liturginės giesmės žemaičių tarme suskambės dar stipriau ir plačiau – norime, kad kuo daugiau visuomenės, tikinčiųjų bendruomenės sužinotų, kaip giesmės gali skambėti ir tarmiškai“, – būsimu renginiu pasidžiaugė vienas leidinio autorių. Be giesmių, bus pristatyta ir naujojo leidinio istorija – kaip sekėsi kurti giesmes žemaitiškai, kaip melodija „lipo“ prie žemaitiško žodžio, kuriuo pasirūpino telšiškė, Telšių „Kranto“ progimnazijos direktorė, poetė, literatė Irena Daubarienė. „Kažkada žemaičių Kalvarijos kalnai, kitos giesmės Žemaitijoje buvo giedamos žemaitiškai, tačiau XX a. jos buvo sulietuvintos, sunormintos ir prarado ryšį su šaknimis. Džiugu, kad žemaičių tarmė vėl skinasi kelią ir į Bažnyčios liturgiją per bendruomeninės maldos kreipinius ar per naujai kuriamas giesmes“, – leidinio autorių pastangas įvertino Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Dvasininkas kunigas profesorius dr. Saulius Stumbra konstatavo, kad maldininkus giesmynas „Lai skomb žemaitėška gėismie“ žemaičių tarme Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorijoje pasitiko pirmą kartą. „Šiame giesmyne mes sutinkame chorvedžio ir kompozitoriaus Aloyzo Žilio muziką, kuri suskamba su poetės Irenos Daubarienės parašytais tekstais. Šis giesmynas ypatingas ne tik savo žemaitiškumu, bet ir pagirtinu kompozitoriaus A. Žilio troškimu, kad giedojimas būtų kuo labiau bendruomeninis. Kompozitoriaus sudėliotos melodijos atspindi žemaitiško dainavimo subtilumus – tad labai artimos ypač šio etnografinio regiono maldininkams“, – S. Stumbra linkėjo, kad Kristui giedotų visa Lietuva. Ir kitų etnografinių regionų autorius skatino kurti savąja tarme. „Pajūrio naujienoms“ A. Žilys teigė, kad jo tikslas – kartu su savo vadovaujamu Kretingos rajono kultūros centro kolektyvu „Svaja“ pabuvoti visose Žemaitijos bažnyčiose ir parodyti, kaip liturginės giesmės skamba žemaičių tarme. „Siekti šio tikslo mums padeda parapijų kunigai, tikinčiųjų bendruomenės, ir mums sekasi visai neblogai – vien birželį nebuvo sekmadienio, kad nedalyvautumėme pamaldose kokioje nors Žemaitijos bažnyčioje“, – sakė A. Žilys.
„P. n.“ informacija
|