„Galėjo daugiau informacijos apie šiuos rinkimus būti – kad jau prasidėjo išankstinis balsavimas, šįryt atsitiktinai išgirdau per radiją“, – sakė kretingiškė Daiva Berenienė.

Antradienį prasidėjusiame išankstiniame balsavime į Europos Sąjungos Parlamentą rinkėjų aktyvumas pastebimai menkesnis negu per Prezidento rinkimų antrąjį turą. Bet tokia tendencija yra ne tik Kretingoje, o ir visoje Lietuvoje.

„Jeigu rinkėjų srautas ir padidės, tai nebent paskutinę išankstinio balsavimo dieną ir po darbo valandų“, – trečiadienį prognozavo komisijos narė Sandra Gerbenė.

Kitos komisijos narės Renatos Lukauskienės žodžiais, šiuose rinkimuose partijų ir kandidatų pavardžių daug, daugelis rinkėjų ateina sutrikę, nežino, ką rinktis, čia pat, koridoriuje, skaito, nagrinėja Vyriausiosios rinkimų komisijos išleistas knygutes.

„Pagal emocijas akivaizdu, kad vienas kandidatas patiktų iš vienos, kitas – iš kitos, trečias – iš trečios partijos. Bet ką daryti, jeigu kandidatas priimtinas, o partijos– ne?“ – Savivaldybėje esančioje vienintelėje Kretingoje įrengtoje išankstinio balsavimo vietoje tvyrančias nuotaikas perteikė R. Lukauskienė.

„Savo balsą atidaviau už tuos žmones, kurie į Europos Parlamentą eina dirbti, o ne laiką leisti“, – atviravo Albertas Butenis.

„Tikrai mažai buvo informacijos. Kad išankstinis balsavimas prasidėjo, šįryt aš išgirdau per radiją, paskui dar pasitikslinau kitur. Pagalvosiu, kam verta balsą atiduoti, ką ir kaip reitinguosiu“, – sakė prie balsavimo kabinos sutikta Daiva Berenienė.

Kelių daugiabučių namų pirmininku Kretingoje dirbantis, bet ne šioje savivaldybėje gyvenantis Albertas Butenis irgi pasinaudojo proga balsuoti iš anksto. Jis atviravo per televiziją sekęs debatus, tad už ką balsuoti, atėjo apsisprendęs.

„Tik nustebino kai kurios, švelniai tariant, keistų žmonių pavardės kandidatų į Europos Parlamentą sąraše... Darbas ten – itin gerai apmokamas, todėl norėtųsi, kad eitų protingi žmonės ir spręstų, teisingus įstatymus priimtų, o ne šiaip sau sėdėtų arba, kaip parodė buvusios kadencijos pavyzdžiai, kur nors Filipinuose smagiai leistų laiką“, – savo nuomonę pasakė A. Butenis.

Jovita ir Benediktas Degučiai balsavimo kabinose taip pat žadėjo neužsibūti. „Iš anksto žinom, už ką atiduosim balsus – už tuos pačius, kaip ir 2019-aisiais. Ir tada, ir dabar mes – už Lietuvos patriotus, nes patys tokie esam“, – sakė 10 metų Kretingoje gyvenanti pora.

„Mes – už Lietuvos patriotus, nes patys tokie esame“, – sakė Jovita ir Benediktas Degučiai.

Tarp kandidatų į Europos Parlamentą šiemet – Darbo partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Krikščionių sąjunga, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvė ir teisingumas“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, „Taikos koaliciją“ sudarę Lietuvos krikščioniškosios demokratijos ir Žemaičių partijos. Savivaldybėje išankstinis balsavimas truko nuo antradienio 7 val. ryto iki ketvirtadienio 20 val. Birželio 5–7 dienomis vyks balsavimas ligoninėse, socialinės globos įstaigose, o birželio 7–8 dienomis rinkimų komisijų nariai organizuos balsavimą rinkėjų namuose. Birželio 9-ąją, sekmadienį, bus pagrindinė rinkimų diena.

---

Į rinkėjų sąrašą įtraukti rinkėjai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje arba užsiregistravo balsuoti užsienyje. Iš viso rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) teisę balsuoti turi 2 mln. 386 tūkst. 422 asmenys. Šis skaičius, palyginus su 2019 m. rinkimais, šiais metais sumažėjo 4,2 proc., tai yra 104 tūkst.120 rinkėjų.

• Rašyti komentarą (1)