|
Negrynieji pinigai – kova su šešėliu ar parama bankams?
LR Darbo kodeksas nustato, kad darbo užmokestis privalo būti išmokamas bankiniu pavedimu, tad kiekvienas Lietuvos pilietis, norėdamas įsidarbinti, privalo turėti aktyvią banko sąskaitą. Taip buvo ne visuomet – situacija pasikeitė 2022 m. pradžioje įsigaliojus šio teisės akto pataisai. Buvo priversti tapti bankų klientais Susekti grynuosius pinigus ir patikrinti, ar atlyginimas nėra mokamas vadinamuosiuose vokeliuose, išvengiant valstybei priklausančių mokesčių mokėjimo, nėra šimtu procentų efektyvių būdų. Valstybei kovojant su šešėline ekonomika, darbdaviai buvo įpareigoti naudotis bankais. Prieš dvejus metus priimtas Darbo kodekso 139 straipsnio pakeitimas numato, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami darbdaviui pinigus pervedant į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą. Taip pat mūsų šalyje maždaug 624 tūkst. žmonių senatvės pensijos yra išmokamos į asmeninę sąskaitą. Tik asmenys, atitinkantys specialias sąlygas, pensijas gali atsiimti pašto skyriuje arba jos pristatomos į namus. Vadinasi, darbinio ir pensinio amžiaus žmonės – net tie, kurie iki tol nesinaudojo banko paslaugomis, – buvo priversti tapti bankų klientais. Siekė sustabdyti šešėlinę ekonomiką Labiausiai šie pokyčiai paveikė mažus ir labai mažus verslus, kuriems už parduotą prekę ar paslaugą klientai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, kurie būdavo kaupiami kasose, ir jais išmokėdavo darbo užmokestį – darbuotojui į rankas. Dabar jie privalo grynaisiais gautas pajamas įnešti į banką ir darbo užmokestį išmokėti bankiniu pavedimu. Vilniaus universiteto (VU) profesorius emeritas Romas Lazutka įvardijo pokyčių priežastis: „Niekas negali patikrinti ir įrodyti, kiek pinigų buvo sumokėta, apie tai žino tik darbuotojas ir įmonės savininkas. Darbuotojas negali išduoti savo atlyginimo, kadangi tai yra konfidenciali informacija, o už sutarties nesilaikymą jis gali būti atleistas iš darbo. Taip susidaro puikios sąlygos šešėlinei ekonomikai.“ Profesorius akcentavo, kad nuo 2017–2018 metų vidutinis atlyginimas kasmet auga 1–12 proc. Manoma, kad šiam teigiamam pokyčiui įtaką darė ne tik minimalios algos didinimas, prievolė nuo jos mokėti įmokas „Sodrai“, jei dirbama ne visu etatu, reikalavimas viešinti algas, bet ir privalomas algų mokėjimas per bankus. Dėl pastarosios priežasties gali būti, kad dalis algų buvo ištraukta iš „vokelių“, t. y. legalizuota. Tai svarbu surenkant mokesčius. „Smulkūs verslininkai piktinosi ir protestavo, kad už puse etato dirbantį žmogų „Sodrai“ reikėdavo mokėti mokestį, lygų tam, koks buvo mokamas už visu etatu dirbantį asmenį. Šios ir kitos priemonės yra sveikintinos, nes jos tikrai prisideda prie šešėlio mažinimo ir verslo skaidrumo“, – kalbėjo R. Lazutka. Ekonomistas pastebėjo, kad mažoms įmonėms turi būti suteikiama galimybė prašyti valstybės finansavimo įsigyjant reikiamą įrangą dirbti su negrynaisiais pinigais ir jį gauti, tuomet bent dalis smulkiųjų verslininkų patiriamų išlaidų būtų kompensuojamos. Banko sąskaitų atidarymas trečiųjų šalių verslui taip pat galėtų būti lengvinamas. Bankų pajamos įspūdingos Darbo kodekso nuostatų pakeitimas įpareigojo žmones naudotis bankais, o tai bankams yra naudinga – kuo daugiau paslaugų yra teikiama, tuo didesnės pajamos generuojamos. Lietuvos banko paskelbtoje bankų veiklos apžvalgoje teigiama, kad šalies bankų sektorius 2022 m. dirbo pelningai, o aukštos infliacijos ir lėtėjančio ekonomikos augimo kontekste fiksavo išskirtinai aukštus pelningumo rodiklius. Taigi užpernai šalies bankai, neaudituotais duomenimis, uždirbo 468 mln. eurų pelno – beveik 140 mln., arba 42,7 proc., daugiau negu 2021 m. Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos 2022 m. sudarė 493 mln. eurų – lyginant su ankstesniais metais, padidėjo 91 proc. O praėjusiais metais didelės infliacijos ir lėčiau augančios ekonomikos kontekste bankų sektorius uždirbo du kartus daugiau nei 2022-aisiais – 986 mln. eurų. Lyginant grynųjų pinigų paslaugų ir komisinių pajamų rodiklius, skirtumas tarp 2022 m. ir 2023 m. – 39 proc. Pernai bankų pajamos už šias paslaugas ir komisiniai, kuriuos sumokėjo klientai, siekė beveik 844 mln. eurų. Rinkoje dominuoja komerciniai bankai Lietuvoje veikia 18 bankų ir 60 kredito unijų, tačiau rinkoje ryškiausiai matomi du didieji žaidėjai, išpopuliarinti „ambasadorių“, kurie nuolat komentuodavo ekonominius įvykius ir šmėžuodavo žiniasklaidoje greta atitinkamo banko pavadinimo. Socialinių mokslų daktaras R. Lazutka tai vadina ne kuo kitu, o banko ir žiniasklaidos aljansu ir paslėpta reklama, kurios epicentre savo srities ekspertas, žinomas žmogus. Taip yra sukuriamos nevienodos konkurencinės sąlygos, nes ne visi bankai turi galimybę skirti tiek lėšų „ambasadorystei“ kaip vienam populiarinimosi būdų. „Čia turėtų įsitraukti centrinis Lietuvos bankas ir LR konkurencijos tarnyba, teigti, kad tai yra reklama, iškreipianti konkurenciją. Bankai turėtų naudotis ir pirkti reklamos paslaugas taip pat, kaip ir kiti verslai. Žinoma, nedraudžiama rašyti apie bankus, bet tuo atveju, jei žurnalistai klaustų „ambasadorių“ apie didinamus paslaugų įkainius ar kitų klausimų, kurie svarbūs bankų klientams, bet nebūtų bankų netiesioginė reklama. Tačiau jie komentuoja apie švietimo sistemą, tvarumą, sveikatos apsaugą, mokesčių reformą ir kitas temas, kurios ne visada tiesiogiai būna susijusios su banko veikla“, – teigė VU profesorius emeritas. Bankai vykdo įvairias gyventojų apklausas, o jų rezultatai plačiai komentuojami žiniasklaidoje. Taip yra kuriamas žmonių pasitikėjimas įstaiga, didinamas įtraukimas į banko veiklą ir autoriteto kūrimas, kuriuo siekiama išlaikyti ir pritraukti klientus. Įžvelgia bankų norą pasipelnyti Nedidelį verslą turintis Audrius pritaria valstybės siekiui sumažinti šešėlinę ekonomiką, tačiau klausia, ar šešėlis tikrai viešpatauja labai mažose, mažose ar kitose įmonėse, kurioms už prekes ar paslaugas klientai sumoka grynaisiais pinigais, o jie būna apskaitomi kasos aparatu, klientas gauna kasos čekį. „Iš gautų pajamų į bendrovės kasą negalima mokėti atlyginimų, tai daryti privalu tik bankiniu pavedimu. Kur čia šešėlis?“ – retoriškai klausė verslininkas. Jo nuomone, įstatymo pakeitimas bankams padovanojo naujų klientų, kurie neturėjo banko kortelių ar net sąskaitų banke, ir padidino paslaugų kiekį. „Vadinasi, bankai gauna papildomų pajamų už grynųjų pinigų įnešimą, darbo užmokesčio pervedimą, žmogaus atsiskaitymą už prekes ar paslaugas ir grynųjų išėmimą bankomate“, – kalbėjo pašnekovas. Verslininko teigimu, bankai džiaugiasi metų pelnu, bet niekur neskelbia, kiek gavo naujų klientų, kiek procentų padidino teikiamų paslaugų įkainius. Pasak Audriaus, pranašumas šioje srityje yra tik vienas – panaikintas lėšų įskaitymo mokestis. O klientams nenaudingų poslinkių nemažai: bankai didino ir didina paslaugų įkainius, tampa vis sunkiau prieinami – optimizuojami bankų skyriai regionuose, bankų ir jų klientų bendravimas darosi vis sunkesnis – būtina išankstinė registracija, bet tik per nuotolį. „Lieka neatsakyta į klausimą, kokias funkcijas atlieka Lietuvos bankas: prižiūri teikiamų bankų paslaugų racionalumą ir kokybę ar tik saugo bankų verslo interesus“, – situaciją komentavo Audrius. Būtina reali ir matoma konkurencija Pasak R. Lazutkos, reikia sudaryti tokias sąlygas, kad verslininkai būtų priversti elgtis sąžiningai, mokėtų didesnius atlyginimus, mokesčius, o darbuotojai dirbtų kuo geriau. Tuomet bankų pelningumas kito verslo atstovų nebūtų vertinamas taip negatyviai. Problema ta, kad tarp bankų nėra konkurencijos. Jeigu ji būtų, vyktų klientų judėjimas tarp bankų: „Jeigu nuėjome į restoraną, o ten netvarkinga, nenuvalyti stalai, nepatiko maistas, kaina neatitinka kokybės – mes ten tikriausiai antrą kartą nebeisime. Restoranas turi pasitempti arba jis bankrutuos. Taip pat turėtų būti ir su bankais. Neturėtų būti taip, kad vienas bankas gauna didžiulį pelną, ir klientai priklauso tik jam“, – situaciją iliustravo pašnekovas. Konkurencijai neveikiant, klientai nemato prasmės pereiti į kitą banką. Manoma, kad tam įtakos gali turėti ir paslaugų planų gausa – šalies bankuose jų iš viso suskaičiuojama net 60. Bankai paslaugas parduoda paketais, tad klientams pakankamai sudėtinga suvokti, kiek kiekviena konkreti paslauga kainuoja, ir bankai tuo naudojasi. Jeigu asmenims reikėtų gilintis į kiekvienos paslaugos kainas ir sąlygas, jiems kiltų daugybė klausimų. „Tai taip pat yra ir priežastis, kodėl žmonės vengia keisti bankus, jei tam nėra būtinybės. Šiuolaikinės technologijos ir išradimai leidžia sudaryti sutartis ir naudotis automatiniu apmokėjimu už konkrečias paslaugas ir daugybe kitų patogumų, kuriuos susitvarkyti iš naujo pakeitus banką užimtų nemažai laiko. Bankai keičia sutarčių sąlygas, didina įkainius, žinodami, kad nepraras didelės dalies klientų, jų pajamos kardinaliai nepasikeis. Tad pardavėjas geriau žino, ką parduoda, negu pirkėjas, tai įsigyjantis“, – akcentavo R. Lazutka.
Rugilė BALČIŪNAITĖ
Specialiai „Vakarų Lietuvai“
|