Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Komentarų topas

Prieš metus priimto naujo savivaldos modelio vertinimas gali persikelti į Konstitucinį Teismą. Apie tai gegužės pradžioje įvykusioje diskusijoje prabilo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška.

Praėjusių metų balandį įsigaliojo naujas savivaldos modelis su tiesiogiai renkamu meru, kuris dabar yra savivaldybės vykdomosios institucijos, visos savivaldybės vadovas, savivaldybės tarybos posėdžių organizatoriaus. Tokia tvarka sulaukė pasipriešinimo: merų spaudžiami, Seimo nariai ėmė siūlyti grįžti prie buvusio modelio, kad tiesiogiai renkami merai būtų savivaldybės tarybos nariai, tarybos pirmininkai su balso teise, savivaldybių vadovai, turintys vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas.

Merai atsako už visus, bet smulkius darbus

Įsigaliojus naujoms Vietos savivaldos įstatymo pataisoms, savivaldybių merai tapo vykdomosios valdžios atstovais, perėmė kai kurias buvusias administracijos direktorių funkcijas. Tokia tvarka įnešė sumaišties.

„Šiandien meras iš esmės yra atsakingas už viską – net leidimą nukirsti medį turi pasirašyti jis, tačiau, pavyzdžiui, mobilizacijos klausimai skirti administracijos direktoriui. Rajono vadovas, net ir turėdamas teisę dirbti su slapta informacija, dalyvauti susitikimuose mobilizacijos klausimais gali tik tuo atveju, jei šią teisę suteikia administracijos direktorius savo įsakymu. Taip pat ir su biudžeto vykdymu susijusiais įsakymais – juos pasirašo administracijos direktorius, bet visa atsakomybė tenka merui“, – sakė Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus.

Skuodo rajono savivaldybės meras Stasys Gutauskas šias pareigas eina pirmą kartą – nors negali palyginti buvusio modelio su naujuoju, sakė pastebintis procedūrinių spragų.

„Meras lyg ir atsako už viską, kas vyksta savivaldybėje, turi vykdyti konkrečius darbus, tačiau darbuotojai tiesiogiai pavaldūs ne jam, o Savivaldybės administracijos direktoriui. Taip gaištamas laikas: užduotys nukreipiamos direktoriui ir tik tada jos perduodamos tiems, kas jas turi įvykdyti. Tokie sisteminiai, teisiniai niuansai lėtina darbų tempą, – pastebėjo S. Gutauskas. – Meras tvirtina viso rajono mastu mažiau reikšmingus dokumentus, o direktorius pasirašo dokumentus dėl stambių projektų, kuriuose numatomos didelės lėšos.“

Priešinasi tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo pareigybėms

Bandymas su nauju modeliu įvesti tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo pareigybes sukėlė didelį merų nepasitenkinimą. Kaip sakė Telšių rajono savivaldybės meras T. Gutauskas, per rinkimus merai teikia savo programas, kalba žmonėms apie pokyčius, darbus, kuriuos norėtų įvykdyti, tačiau dabar savivaldybės meras neturi balsavimo teisės: vykdo tarybos priimtus sprendimus ir daugumos sudarytą programą, o ne savo asmeninę, kuri buvo teikta per rinkimus. Tokiu būdu meras tarsi praranda galimybę įgyvendinti tai, dėl ko žmonės balsavo.

Šioms pareigybėms pasipriešino ir Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba, pareikšdama, kad taip būtų sumenkintas pats tiesioginių merų rinkimų tikslas.

Seimas spaudimui pasidavė – pareigybių įvedimas „padėtas į stalčių“.

Neatmetama galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą

Per gegužės 8 d. Seime įvykusią diskusiją „Metai po naujojo Vietos savivaldos įstatymo įsigaliojimo: ar jis sustiprino savivaldą?“ buvo konstatuota, kad, įstatymą pradėjus taikyti praktikoje, išryškėjo teisinio reglamentavimo trūkumų. Seimą pasiekia Vietos savivaldos įstatymo praktinio taikymo problemos dėl savivaldybės institucijų kompetencijų, savivaldybės komitetų ir komisijų darbo tvarkos, problemiškos situacijos dėl mero pavadavimo, vicemerų paskyrimo ir kt. Pasiūlymų teikia ir Vidaus reikalų ministerija, įvairios institucijos. Todėl bus grįžta prie svarstymų: vienas pasiūlymų paketas bus teikiamas Seimui, kitas jau birželio 5 d. bus svarstomas su Vyriausybės atstovais. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas R. Juška pripažino, kad gali tekti kreiptis į Konstitucinį Teismą. Jo žodžiais, idealiausias variantas – meras yra ir Tarybos pirmininkas, tačiau tai draudžia Konstitucinio Teismo sprendimas.

Ekspertai: ko išsigando merai?

Ėmusis didelių pokyčių, neretai išryškėja defektai ir paaiškėja, kad prie naujų aplinkybių reikia prisitaikyti – komentuodami naująjį savivaldos modelį, pastebėjo Seimo narys prof. Kęstutis Masiulis, kuris taip pat yra ir viešojo administravimo ekspertas, ir Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto prof. Algirdas Astrauskas.

Prof. A. Astrausko žodžiais, naujasis modelis geriausiai atitinka dabartinį laikmetį, pasikeitusias Konstitucijos nuostatas, nėra nei labai blogas, nei labai geras – turi silpnų ir stiprių pusių, kaip ir visi modeliai. Naujovių atsiradimas iššaukia pasipriešinimą dėl inercijos – reikia laiko priprasti prie naujojo modelio, kuris nuolat tobulinamas, nes neįmanoma reglamentuoti visų situacijų. Viena tokių – kai kuriose savivaldybėse nepasiskelbė tarybos dauguma, todėl neįmanoma taikyti daugumos ir mažumos atstovavimo proporcingumo savivaldybės struktūriniuose elementuose, sudarytuose iš politikų, arba neišgvildenta, kam ir kokius įgaliojimus gali deleguoti merai, todėl jie jaučiasi patekę į smulkmeniškumo liūną.

Vienas opiausių klausimų – tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo pareigybės. Merai joms priešinasi ir siekia, kad tiesiogiai renkamam politikui – savivaldybės merui – būtų sugrąžintos savivaldybės tarybos pirmininko ir savivaldybės vadovo pareigos bei savivaldybės atstovaujamosios institucijos, turinčios vietos valdžios teises ir pareigas, statusas. Merai, pasak prof. A. Astrausko, nelabai suvokia, ką reiškia tiesiogiai rinktas meras ir vykdomoji valdžia, negeba pamatyti, kad tai kitoks modelis: „ūkvedys (vykdomoji valdžia) negali vadovauti ponams (taryba)“. Prof. K. Masiulis sakė, kad merai išsigando ne to, kad posėdžiams gali pirmininkauti kitas asmuo, o konkurencijos, antros matomos figūros atsiradimo: politikoje svarbu viešinti svarbius ir gerus sprendimus, nes tai reiškia, kad būsi renkamas.

Merai, anot prof. A. Astrausko, serga centralizavimo liga: bendraudami su valstybės institucijomis, prašo suteikti kuo daugiau galių ir svertų, o kai grįžta į savivaldybes, „nori vadovauti ir visiems diriguoti, būti pirmu ir paskutiniu“. Tokia situacija gresia, kad tarybų gali visai nebereikėti, nes jos „tik trukdo dirbti“. Ir tai patvirtina tarybos narių skundai, kad merai nepaiso tarybos narių, jie nebeturi galimybių klausti, reikalauti ir gauti merų ataskaitų, posėdžiai tapo formalūs. Ir tai, pastebėjo prof. K.Masiulis, yra defektas, kurį buvo bandoma taisyti, įvedant tarybos pirmininko pareigybę, atmestą pasipriešinus merams.

Prof. A. Astrauskas įvardino dar vieną spragą – dauguma, nuo kurios priklauso sprendimai, neturi lyderio, pareigybės, kokią turi mažuma.

Reanimuoti ar ieškoti kitokių galimybių?

Vienas įstatymas, 60 interpretacijų ir nesusikalbanti savivalda – tokia dabartinė situacija. Todėl ieškoma būdų, kaip merui suteikti daugiau galių, bet, kad ir avys liktų sveikos, ir vilkas būtų sotus. Tikimasi, kad Konstitucinis Teismas aiškiai įvardins, ką – kaip politinės institucijos – daro meras ir taryba.

„Nors šalies Konstitucija sudaro prielaidas pasirinkti ir Vietos savivaldos įstatymu įtvirtinti įvairius savivaldos modelius, tačiau sugrįžti į buvusį su dviem renkamomis, atstovaujamosiomis, vietos valdžios įgaliojimus turinčiomis ir savivaldos teisę įgyvendinančiomis savivaldybės institucijoms (kolegialia – taryba ir vienasmene – meru) nepavyks. Tai riboja Seimo ratifikuota Europos vietos savivaldos chartija. Lietuvoje taikyto modelio su dviem renkamosiomis atstovaujamosiomis savivaldybių institucijomis niekur nerasite“, – akcentavo prof. A. Astrauskas, ragindamas ne reanimuoti senąjį modelį, o, esant rimtiems argumentams ir nusiteikimui, vykdyti radikalius pokyčius, analizuoti savivaldos modelį su labai stipriu meru ir ieškoti galimybių jį taikyti Lietuvoje.

Genė DRUNGILIENĖ

Specialiai „Vakarų Lietuvai“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas