Klaipėdos universiteto ligoninė diegia unikalų šalyje valdymo modelį

Naują ligoninės valdymo modelį pristatant: (iš kairės) Dainius Burdulis, Saulius Budinas, Audrius Šimaitis, Jūratė Grubliauskienė, Gintautas Virketis.

Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) diegiama analogų Lietuvoje neturinti vadybos sistema, kuri įsigalios nuo šių metų rugsėjo mėnesio.

Neliks skyrių, bus klinikos, centrai

Naują KUL valdymo struktūrą šių metų balandžio 30 d. patvirtino ligoninės dalininkų susirinkimas, ligoninės dalininkai yra Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetas.

Nuo 2023 m. sausio 1 d., kai sujungus tris ligonines – Klaipėdos universitetinę, Klaipėdos jūrininkų ir Palangos reabilitacinę, buvo įsteigta Klaipėdos universiteto ligoninė – iki šiol ji sudaryta iš 3-jų buvusių ligoninių filialų.

Naujo įstaigos valdymo modelio iniciatorius – jos generalinis direktorius Audrius Šimaitis – šiose pareigose dirba nuo 2023 m. spalio. Vadovauti ligoninei, kurioje pradėjo ir savąją gydytojo kardiologo karjerą, sugrįžo iš užsienio, iš ten parsivežė ir pažangios gydymo įstaigų vadybos patirties.

„Kelias iki naujo modelio sukūrimo buvo ilgas, asmeniškai susipažinau su visais 80 ligoninės skyriais – neįmanoma daryti pokyčių nepažįstant kolektyvų, neišklausant darbuotojų lūkesčių. Po keliskart per dieną vyko pasitarimai administracijoje. Visi trys filialai turėjo savo nusistovėjusią darbo kultūrą, įpročius, uždavinys buvo sujungti tai į vieną darinį“, – teigė A. Šimatis. Nuo šių metų rugsėjo 10 d. KUL turėtų funkcionuoti be filialų. Panaikinus dabartinius 80 skyrių, pagal naują modelį numatyta įsteigti 18 klinikų, kelis centrus.

Vienas strateginių tikslų yra sustiprinti slaugytojų vaidmenį, siekiant to ligoninės vadovybėje steigiamas naujas direktoriaus slaugai etatas ir slaugytojų koordinacinė taryba, tai atsispindės ir klinikų viduje. Vakaruose tai įprasta, Lietuvoje – naujovė. Kiekvienoje klinikoje atsiras nauja vadybininko pareigybė. Klinikos vadovas, vyriausiasis slaugytojas ir vadybininkas vadovaus klinikai lygiaverčių partnerių principu, taip išnykti turėtų viršininko – skyriaus vedėjo – vaidmuo. KUL diegiama klinikinio valdymo koncepcija irgi nauja Lietuvoje. „Norime tapti organizacija, kuri nuolatos ir sistemiškai mokosi, iš savęs taip pat“, – sakė A. Šimaitis, akcentavęs, kad nuolatos bus analizuojama ligoninės veikla įvairiais jos pjūviais – ekonominiu, klinikiniu. „Bus vertinamos visos mirtys, sunkūs atvejai, pacientų nusiskundimai, taip pat sėkmingi atvejai – tai bus auditas mokymosi prasme. Ligoniams iškylančias problemas, nesusipratimus spręsti padės Pacientų gerovės tarnyba.

KUL įkurtas rezidentūros komitetas siekiant ligoninei tapti savarankišku Gydytojų rengimo centru Vakarų Lietuvoje. Rezidentūros komitetui vadovauja mamologė dr. Agnė Čižauskaitė, įsteigtam dar vienam – Mokslo komitetui – genetikė, dr. Jūratė Gruodė.

Ligoninė iki šiol neturėjo strateginio veiklos plano, jį rengti pradės ateinantį rudenį, kai turės klinikų administracijas, dalyvausiančias šio plano rengime.

Planuose – naujo Priėmimo skubios pagalbos skyriaus statyba

„Griauti senus pastatus ir statyti naujus“, – akcentavo KUL generalinio direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai ir plėtrai Saulius Budinas, kalbėdamas apie KUL materialinės bazės atnaujinimo, stiprinimo strategiją. Dešimties–penkiolikos metų vizijoje – naujas KUL miestelis, galintis kainuoti apie 100 mln. eurų.

Planuojama statyti naują Priėmimo skubios pagalbos padalinio pastatą, kuriame numatomos patalpos operacinėms, reanimacijai, laboratorijai, čia galbūt įkurtų ir vaistų sandėlį. Kol Priėmimo skubios pagalbos naujo pastato statyba tebėra planuose, efektyvinama veikiančių Priėmimo skubios pagalbos skyrių veikla. Iki Naujųjų numatyta atnaujinti buvusios universitetinės ligoninės Priėmimo skubios pagalbos skyrių – antrame šio pastato aukšte bus įsteigta 20 lovų priimtų pacientų būklei stebėti. Į buvusios Jūrininkų ligoninės Priėmimo skubios pagalbos skyrių nukreipiami ligoniai ištikti insulto, infarkto, kuriems reikalinga ekstrinė pagalba. Generalinio direktoriaus l. e. p. pavaduotojas medicinai ir slaugai Gintautas Virketis patikino, kad jau šiandieną Priėmimo skubios pagalbos skyriaus paslaugos KUL teikiamos daug sklandžiau negu anksčiau.

S. Budino teigimu, artimiausiu metu bus projektuojama pievoje prie ligoninės numatyta malūnsparnių nusileidimo aikštelė. Su Klaipėdos miesto savivaldybe deramasi dėl viešojo transporto mazgo ligoninės prieigose atnaujinimo, kad jis būtų patogesnis tiek susisiekti su ligonine, tiek aplinkiniams gyventojams.

Iki 2025 metų pabaigos turėtų būti užbaigta infekcinių ligų klinikos pastato rekonstrukcija, kainuosianti apie 20 mln. eurų. „Turėsime sutvarkytą naują infekcinių ligų kliniką“, – tarė S. Budinas.

Ligoninėje yra 345 metrų ilgio požeminis tunelis, dėl kurio pritaikymo ekstremalių situacijų atvejams tariamasi su Krašto apsaugos ministerija.

Užmojai dideli, taip pat ir lėšų jiems poreikis. Lėšų šaltinių ieškoma iš šalies, medicininę įrangą, kurios dalis yra 15 metų senumo ir dar senesnė, atnaujina naudodami ir pačių uždirbtus pinigus.

KUL kratosi jai paliktos finansinės naštos ir lipa iš buvusios gilios finansinės duobės. A. Šimaičio tvirtinimu, lyginant šiuos ir 2023 metus, mėnesinis įstaigos deficitas sumažėjo daugiau negu 2 kartus, nors išlaidos dar viršija pajamas, yra siekis rugsėjo–gruodžio mėnesiais subalansuoti ligoninės išlaidas su pajamomis. Šiandieną realus pinigų trūkumas, įsiskolinimas tiekėjams siekia apie 3,5 mln. eurų, tai sudaro apie 2–2,5 proc. visos ligoninės apyvartos. „Finansinė situacija nėra bauginanti, yra atsargi optimistinė ir neturi įtakos paslaugų kokybei“, – tvirtino A. Šimaitis.

Pertvarką vertina atsargiai

KUL jungtinės profesinių sąjungų atstovybės, vienijančios visas įstaigoje veikiančias profesines sąjungas, pirmininkas Dainius Burdulis patvirtino, jog darbuotojai atsargiai vertina naują ligoninės veiklos modelį, yra pavargę nuo reformų. Paskutinė įvyko 2022 m., kai, sujungus Klaipėdos universitetinę, Klaipėdos jūrininkų ir Palangos reabilitacinę ligonines, įsteigta buvo Klaipėdos universiteto ligoninė.

„Siekiame išsaugoti kiekvieną darbuotoją, net ir naikinant jo pareigybę jam bus pasiūlyta alternatyva“, – teigė KUL generalinio direktoriaus pavaduotoja valdymui ir ekonomikai dr. Jūratė Grubliauskienė, patvirtinusi, kad dabar vykdoma pertvarka palies apie 90 proc. darbuotojų. Per 2 mėnesius ligoninėje turėtų įvykti apie 150 konkursų į naujas pareigybines pozicijas.

„Jei visi entuziastingai sutiktų šį pokytį – išsigąsčiau. Esu įsitikinęs, kad pokyčiai tik prasideda“, – sakė A. Šimaitis, akcentavęs, kad darbuotojams bus organizuojami mokymai, kaip dirbti naujomis įstaigos veiklos sąlygomis, jie vyks apie 2 metus.

„Visų pokyčių tikslas – kuo geresnės kokybės, greičiau teikiama paslauga mūsų pacientui. Be sutelkto viso kolektyvo pastangų to nepadarysime“, – kalbėjo A. Šimaitis, akcentavęs, kad besidominčiųjų darbu KUL srautas nesiliauja. Per laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo įsidarbino 142 darbuotojai, ligoninę paliko 67. Vadovas pasidžiaugė, kad pavyko suburti 9 radiologų, jų ypač trūko, komandą ir šiandieną vieną dinamiškiausių ligoninėje 5 traumatologų padalinį. Pagausėjo radioterapeutų, jų buvo 3, dabar yra 6. Kaune įvykusioje rezidentų mugėje norą dirbti KUL pareiškė 5 rezidentūros studijas baigiantys jauni gydytojai, kurie į ligoninę atvykti turėtų šį rugpjūtį. A. Šimaitis pripažino, kad iššūkis tebėra, kaip pritraukti dirbti ligoninėje psichiatrus, anesteziologus, oftomologus, dermatologus. Šiandieną KUL dirba vienas dermatologas ir pacientų pas jį eilė didžiulė, žmonėms laukti tenka dargi ilgiau nei pusmetį. Dermatologų trūksta visoms gydymo įstaigoms Lietuvoje, nes juos nuvilioja privačios ir grožio paslaugas teikiančios gydymo įstaigos.

Telkia regiono gydymo įstaigas

Naują veiklos modelį diegianti KUL stiprina bendradarbiavimą su Vakarų Lietuvos regiono gydymo įstaigomis. Šiemet pradėti nuotoliniai KUL ir regiono gydymo įstaigų atstovų susitikimai organizuojami kiekvieno mėnesio paskutinį antradienį.

„Esame numatę konkrečius būdus, kaip stiprinti bendradarbiavimą su visų regiono savivaldybių gydymo įstaigomis, šeimos gydytojais“, – sakė A. Šimaitis. Įdiegus 24 val. nuolatinę konsultacinę liniją regione dirbantis specialistas galės visą parą gauti reikiamos gydymo srities KUL specialisto konsultaciją. Elektroninė konsultacinė linija skirta atvejams, kai nėra taip skubu. Į vieną funkcinį vienetą regiono medicinos įstaigas ir KUL sutelkti turėtų KUL sustiprintos telemedicinos paslaugos. „Siekiame, kad paciento kelionė prasidėtų nuo šeimos gydytojo, o ne nuo ligoninės Priėmimo skubios pagalbos skyriaus“, – tarė A. Šimaitis, kalbėdamas apie KUL bendradarbiavimo su regiono gydymo įstaigomis svarbą.

---

Klaipėdos universiteto ligoninėje nuo rugsėjo veiks šios klinikos:

Moters ir vaiko; Infekcinių ir odos ligų; Radiologijos; Onkologijos ir hematologijos; Palaikomojo gydymo ir slaugos; Psichiatrijos; Skubios medicinos; Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo; Ortopedijos ir traumatologijos; Akių, galvos ir kaklo; Chirurgijos; Širdies chirurgijos ir kraujagyslių ligų; Kardiologijos; Reabilitacijos; Vidaus ligų; Nefrourologijos; Neurologijos; Neurochirgugijos.

Tikslingas paslaugas teiks šie centrai:

Laboratorinės medicinos ir kraujo banko; Patologijos; Medicininės genetikos; Ambulatorinių paslaugų.

• Rašyti komentarą (1)