|
|
|
Gegužė – dar tinkamas metas naikinti Sosnovskio barščius
Lietuvoje šiuo metu skaičiuojama apie 550 svetimžemių augalų rūšių, 45 jų yra invazinės, dar apie 60 – potencialiai invazinės, ateityje galinčios kelti rimtų ekologinių problemų. Šalies pavojingiausių invazinių augalų sąrašo vedlys – Sosnovskio barštis. Invazinės rūšys kenkia ne tik gamtai, bet ir mūsų sveikatai, žemės ūkiui, kitoms ekonomikos šakoms. Europoje yra įvertinta tik 10 proc. invazinių rūšių daromos žalos, kuri kasmet siekia apie 12 milijardų eurų nuostolių. Gražus, bet labai piktas Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vedėja Gitana Sidabrienė patarė apsidairyti, ar aplinkui nėra Sosnovskio barščių, nes gegužė dar labai tinkamas metas kuo skubiau ir atkakliau naikinti šį įsibrovėlį, o kova gali užtrukti ir kelerius metus. Kas bent kartą nukentėjo nuo Sosnovskio barščio, ilgai prisimins ne tik jo įspūdingą išvaizdą, bet ir ne mažiau įspūdingą žalą sveikatai – baisius, ilgai ir sunkiai gyjančius odos nudeginimus. Jautresniems asmenims ar mažiems vaikams šie pakenkimai gali būti net mirtini, nes visas augalas kaupia ypač stiprų alergeną furanokumariną. Augalo sultyse esančios medžiagos saulėje įjautrina odą ir sukelia I–III laipsnio nudegimus. Susidariusios vandeningos pūslės plyšta, sunkiai gyja arba atsiranda rudų, ilgai išsilaikančių pigmentinių dėmių. Gyvūnų šio augalo sultys taip nenudegina, nes jų odą saugo plaukai. Atkeliavo ir „pamiršo“ išeiti Siekdama pagerinti apsirūpinimą maistu, tuometinė Sovietų Sąjungos vyriausybė įsakė mokslininkams sukurti metodiką, kaip šį daug žaliosios masės užauginantį augalą panaudoti ūkinių gyvūnų pašarų gamybai. Tuo tikslu nuo praėjusio šimtmečio vidurio Sosnovskio barščiai pradėti auginti Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Baltijos šalyse. Lietuvoje aštuntojo dešimtmečio pradžioje tokie bandymai atlikti Kauno, Švenčionių ir Vilniaus rajonų ūkiuose. Tačiau Sosnovskio barščių pašarais šeriamų gyvulių mėsa ir pienas įgijo labai nemalonų skonį, todėl tolesnis šio augalo pritaikymas žemės ūkio reikmėms visoje buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje tapo bevertis. Bet dėl savo impozantiškos išvaizdos barščiai greitai išpopuliarėjo tarp sodininkų ir bitininkų, kurie manė augalą esant labai medingą, tik, pasirodo, ir bitėms augalas nuodingas. Deja, Sosnovskio barštis „pergudravo“ visus savo patronus ir po poros dešimtmečių sparčiai ir nevaldomai išplito. Savaime Sosnovskio baršc?iai veši Šiaurės Kaukaze ir Vakarų Užkaukazėje. Šis salierinių šeimos augalas nereiklus dirvožemiui, auga įvairiuose dirvonuose, pievose, pamiškėse, vandens telkinių pakrantėse, krūmynuose, šaltiniuotuose šlaituose, kartais net pelkėse. Palankiomis sąlygomis gali užaugti iki kelių metrų aukščio. Norint atsikratyti ir suvaldyti šio augalo plitimą reikia labai didelių pastangų ir išlaidų. Sosnovskio barštis labai gajus, iš šaknų net ir intensyviai naikinamas gali ataugti dar keliolika metų, be to, kasmet subrandina dešimtis tūkstančius sėklų, o didžiausi barščiai – net iki 100 tūkstančių sėklų, jas išbarsto aplinkui kelis metrus. Sėklas išnešioja ir vėjas, drėgnose vietose – vanduo. Net iki 95 proc. sėklų išlieka gyvybingos keletą metų. Kitas Lietuvoje aptinkamas svetimžemis invazinis augalas – Mantegacio barštis. Jis Europoje taip pat laikomas invazine rūšimi, 2017 metais įrašytas į ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą. Lietuvoje Mantegacio barštis pirmą kartą aptiktas 2020 m., nuo XX a. pabaigos augintas sodybose kaip dekoratyvinis ir medingasis augalas. Preliminariais duomenimis, Sosnovskio barščiai šalyje yra užkėtę apie 10 tūkst. ha, daugiausiai Pietų, Vidurio, Rytų ir Šiaurės Vakarų Lietuvoje. Naikinti invazinį augalą kviestos ir savivaldybės Aplinkos ministerijos iniciatyva 2019 m. Gamtos tyrimų centras, finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų, pradėjo invazinių ir svetimžemių rūšių būklės Lietuvoje tyrimų programą ir prieš pusmetį išleido autorių kolektyvo parengtą šių rūšių žinyną „Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje”. Sosnovskio barštis 2016 m. įrašytas į Europos Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, Lietuva tai padarė jau 2004 metais, o prieš dešimtmetį pradėjo intensyviai naikinti šį augalą. Kovai su Sosnovskio barščiu paskatinti prieš trejus metus Aplinkos ministerija šešiolikai šalies savivaldybių iš Aplinkos apsaugos rėmimo fondo skyrė daugiau kaip pusę milijono eurų. Daugiau negu 330 ha valstybei priklausančios žemės plotuose 16 savivaldybių įsipareigojo naikinti Sosnovskio barščius. Projektui pasibaigus, tvarkyti plotai bus prižiūrimi dar dvejus metus. Iš Žemaitijos šioje programoje dalyvavo Mažeikių, Telšių ir Klaipėdos, taip pat Vilniaus ir Šiaulių miestų bei rajonų, Kaišiadorių, Alytaus, Anykščių, Kėdainių, Švenčionių, Trakų, Ignalinos, Marijampolės ir Zarasų rajonų savivaldybės. Plungės rajono savivaldybė, pasak Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės (ekologės) Robertos Jakumienės, nesuspėjo laiku pasirengti programai, be to, Sosnovskio barščių didesnių plotų rajone nėra. Programoje dalyvavusios Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėja Kristina Jankauskienė apie vykdytą projektą pasakojo, kad Telšių rajono savivaldybėje yra apie 1 ha Sosnovskio barščių kolonijų, pasklidusių Degaičių, Luokės, Tryškių, Upynos ir Varnių seniūnijose. Po trejų metų naikinimo šių augalų augavietės bus kontroliuojamos ir toliau. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausioji specialistė aplinkosaugai Kristina Stulpinienė sakė, kad naikinti Sosnovskio barščius sekėsi gerai, iš viso rajone buvo 8 vietos, sudariusios maždaug apie 3,04 ha. Daugiausiai šių augalų suvešėjo Endriejavo ir Priekulės seniūnijose. Problemiškiausia vieta buvo Priekulės seniūnijoje, kadangi Sosnovskio barščiai vešėjo ne tik valstybinėje, bet ir šalia esančioje privačioje žemėje. Už privačiose teritorijose išplitusių augalų naikinimą atsakingi sklypo savininkai. Bet nuo kitų metų situacija gali keistis, nes Aplinkos ministerija kvies teikti paraiškas Sosnovskio barščių naikinimo paramai gauti ir privačius asmenis. Į šį sąrašą, be Sosnovskio barščio, bus įtrauktos dar 5 invazinių augalų rūšys. Kaip kovoti? Susiruošusiems į kovą su Sosnovskio barščiais pravartu išsamiau išstudijuoti augalų išvaizdą ir nesupainioti jų su mūsų vietinėmis panašiomis rūšimis – mis?kiniu skudučiu ir vaistine šventagaršve. Svarbiausias skiriamasis požymis – visiškai kitokios sandaros pamatiniai lapai. Norėdami naikinti Sosnovskio barščius pirmiausia pasirūpinkite odos, akių apsauga. Jauni augalai sulapoja vėliau negu gerai įsikeroję. Priklausomai nuo vietovės, galima naudoti herbicidus (glifosatus). Aplinkos ministerija parengė instrukciją, kaip ir kokius herbicidus naudoti, „Sosnovskio barščio (Heracleum sosnowskyi) naikinimas taikant naują integruotą naikinimo metodą“ puslapyje www.am.lrv.lt. Galima mėginti iškasti ir sudžiovinus sudeginti ar kompostuoti, uždengti agroplėvele ar juoda polietilenine plėvele ir gerai jas prispausti, nes augalas gali uždangas pakelti. Taip pat stipriai apmulčiuoti, daugelį kartų šienauti ir neleisti sunokti sėkloms. Viena aišku, kova su šiuo įsibrovėliu ilga ir sunki. Svarbu Sosnovskio ir Mantegacio barščius, kaip ir kitus invaziniais pripažintus augalus, parduoti ir platinti bet kokiais tikslais draudžiama visoje Europoje. Pastebėję šį augalą gamtoje, įrašykite duomenis į Biologinės įvairovės informacinę platformą adresu www.biip.lt. Sankcijos už invazinių rūšių neteisėtą naudojimą ir valdymo priemonių nevykdymą nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3042 straipsnyje. Pastebėję pažeidimą skambinkite bendruoju tel. 112, o norėdami pasikonsultuoti kreipkitės į Aplinkos apsaugos departamentą darbo dienomis nuo 9 iki 16 val. tel. 8 700 02022.
Daiva SRĖBALIŪTĖ
Specialiai „Vakarų Lietuvai“
|
|
