|
|
|
Kretingos stadionui siekiama grąžinti istorinį pavadinimą
Artėjančiame posėdyje Kretingos rajono savivaldybės taryba spręs dėl pavadinimo suteikimo Kretingos miesto stadionui. Tam jau pritarė komisijos gatvių, pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimams suteikti nariai, išnagrinėję Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės pasiūlymą atkurti istorinį pavadinimą – Šaulių stadionas. Daugeliui gali kilti klausimų, kodėl šis stadionas taip vadinamas. Tad šiandien yra gera proga prisiminti reikšmingą mūsų miesto istorijos tarpsnį, kurį sovietmečiu buvo bandoma ištrinti ar bent jau nustumti į paraštes. Remiantis istorine medžiaga, 1920 m. spalio 20 d. Kretingoje įvyko pirmasis šaulių susirinkimas, kuris laikomas Lietuvos šaulių sąjungos XV (Kretingos) šaulių rinktinės įkūrimo data. Vykdydama aktyvią veiklą, už tuo metu pradėto sodinti Kretingos miesto parko į rytus, 1933 m. Kretingos šaulių kuopa įgijo 1,22 ha žemės sklypą, kuriame vos per metus 1934 m. dalyje dabartinio Kretingos miesto stadiono teritorijos įrengė aikštyną su stadionu. Kretingos miesto stadionas nuo pat atidarymo buvo vadinamas Šaulių sporto aikšte. Todėl šiandien atkuriant pavadinimą būtų ne tik atkurtas istorinis teisingumas, bet ir įprasmintas tarpukario Kretingos šaulių indėlis į rajono kultūros ir sporto veiklų plėtrą, visuomenės edukaciją, dalyvavimą laisvės kovose. 1934 m. leidinyje „Trimitas“ buvo paskelbtas straipsnis, kuriame rašoma: „Kretingos šaulių kuopa 1933 m. gavo iš miškų departamento žemės sklypą 1,22 ha. Tuoj buvo imtasi darbo. Sklype buvo labai daug akmenų ir kelmų. Lyginant sklypą reikėjo nuvežti ir iškasti apie 350 kubinių metrų akmenų. Reikėjo daug darbo jėgos ir lėšų. 1933 m. visas sklypas buvo išartas ir pusiau išlygintas. Išleista apie 800 litų. 1934 m. pavasarį darbas kuopos šaulių jėgomis ir samdytais žmonėmis buvo varomas toliau. Sklypas išlygintas ir apsėtas žole, įrengta aikštė futbolui, įrengti bėgimo takai, padaryti publikai sėdėti suolai, pastatyti sporto lankai, kartis vėliavai pakelti. Visas sporto stadionas aptvertas 2,10 metro aukščio lentų tvora. Pastatytas sportininkams namelis 9,70x5,20x3,10 metro. Visam įrengimui išleista 3507 litai. Čia neskaitoma didelė darbo dalis, atlikta kuopos jėgomis. Be to, daug prisidėjo prie žemės lyginimo darbų p. Kazimieras Tiškevičius. <...> Nuo šių metų birželio mėnesio sporto stadionu buvo galima naudotis. Jame buvo vykdoma rinktinės šventės dalis programos, suorganizuota 14 futbolo rungtynių. Sporto pramogas Kretingos visuomenė gausiai lanko. Per šiuos metus į stadioną atslankė pasižiūrėti sporto apie 6000 asmenų.“ Šaulių veikla Kretingoje vykdoma jau daugiau nei 100 metų. Jų gretose buvo to meto miesto inteligentai – mokytojai, tarnautojai, medikai. Daugelis šaulių dalyvavo laisvės kovose, buvo nužudyti okupantų ar tremiami. Tačiau sovietmečiu ištrinti jų veiklos pėdsakai neatkurti iki šiol: nuo 1938 m. egzistavusi Šaulių alėja 1947 m. pervadinta Žemaitės alėja; 1935 m. pastatyti Šaulių namai nugriauti ir neatstatyti, o šalia Šaulių namų įkurtas ir puoselėtas Kretingos miesto parkas pavadintas Bronislovo Burneikio vardu. Iki šiol nebuvo atkurtas ir Šaulių sporto aikštės pavadinimas. Istorinio atminimo atkūrimas yra svarbus ne tik siekiant suprasti praeities įvykius ir jų poveikį dabartiniams laikams, bet ir siekiant išsaugoti kultūrinį paveldą, prisiminti svarbius momentus ir pamokas, kurios gali būti taikomos ateityje. Tai padeda formuoti tapatumą, nes istorija turi didelę įtaką tam, kokia visuomenė yra šiandien. Šaulių judėjimo įprasminimas Kretingoje svarbus dėl to, kad jis ne tik atspindėjo visos šalies tendencijas ir vertybes tarpukariu, bet ir tiesiogiai veikė vietos bendruomenės gyvenimą, skatinant patriotizmą, švietimą ir visuomeninį gyvenimą. Sovietmečiu, kaip ir visoje šalyje, Kretingos šaulių kuopos sklypas ir pastatai buvo nacionalizuoti. Apie 1953 m. šaulių stadiono vietoje, nugriovus šaulių namus, stadiono teritoriją praplėtus iki dabartinės Savanorių gatvės, buvo įrengtas naujasis Kretingos miesto stadionas. Atkūrus šalies nepriklausomybę, kai kurie tarpukariu šaulių statyti pastatai ir įgyti žemės sklypai kituose Lietuvos miestuose buvo grąžinti Lietuvos šaulių sąjungai. Tačiau Kretingos šaulių kuopos nuosavybė į turėtą nekilnojamąjį turtą nebuvo atkurta.
|
|
