Pajūrio naujienos
Help
2024 Birželis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Apklausa

Ar domitės dabar pristatoma mero ir Tarybos 2023 m. ataskaita?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Demografiniai rodikliai rodo, kad esame viena labiausiai senstančių šalių Europoje. Lietuvoje bene penktadalis gyventojų – 65-erių metų amžiaus ir vyresni, o 2050 metais, spėjama, net trečdalis visuomenės bus senyvo amžiaus žmonės. Senėjimo tendencija kelia nemažai iššūkių. Vienas jų – iki šiol vis dar neišspręsta senelių globos namų trūkumo problema. Tikėtasi, kad eiles į senelių globos namus padės sutrumpinti pradėtos teikti socialinės paslaugos į namus, tačiau dabar specialistai vienbalsiai patvirtina, jog problema niekur nedingo.

Situacija negerėja

Senstant visuomenei vis daugiau asmenų tampa reikalingi pagalbos kasdieniame gyvenime. Neišvengiamai kiekviena šeima anksčiau ar vėliau susiduria su klausimu, kaip tinkamai pasirūpinti vyriausiuoju nariu, kuriam dėl sumažėjusių gebėjimų ar sveikatos sutrikimų prireikia kompleksinių slaugos ir socialinių paslaugų.

Šiuo metu tokiems asmenims siūlomos kompleksinės paslaugos namuose, tačiau jas teikiančios įstaigos taip pat susiduria su nemenkais iššūkiais: trūksta socialinių darbuotojų, slaugytojų ir jų padėjėjų, taip pat – transporto ir kitų resursų, kad būtų galima reguliariai lankyti kiekvieną šios paslaugos reikalingą senolį, gyvenantį kad ir atokiausiame rajono pakraštyje.

Savivaldybės dabar vienbalsiai sutinka, kad integralios pagalbos namuose paslauga neišsprendė problemos, kaip to tikėtasi iš pradžių: ne visus senolius įmanoma lankyti reguliariai, be to, silpstant sveikatai dažnam jų prireikia nuolatinės globos ir priežiūros 24 valandas per parą.

Akivaizdu, kad šeimos nariai paprastai negali kiaurą parą rūpintis senyvo amžiaus šeimos nariais, todėl vis dažniau tokiose situacijose jau ir lietuvių akys krypsta į senelių globos namus. Paradoksas: kažkada tokios įstaigos vertintos neigiamai, o dabar jos nebesutalpina visų norinčiųjų. Pasidomėjome, kokia situacija skirtingose Vakarų Lietuvos regiono savivaldybėse.

Trūksta politinės valios?

Plungės rajono savivaldybės teritorijoje veikia tik dveji senelių globos namai, abu jie priklauso bažnyčiai: tai Plungės parapijos senelių globos namai ir Žemaičių Kalvarijos „Carito“ skyriaus globos namai.

Pirmojoje įstaigoje yra 30 vietų, antrojoje – 45 vietos, tačiau visos užimtos. Kaip nurodo Plungės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius, paprastai eilėje patekti į šias įstaigas laukia po 3–8 asmenis.

„Poreikis teikti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje išlieka aktualus“, – sakė Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Jolanta Puidokienė. Pasak jos, prieš kelerius metus pradėta teikti dienos socialinės globos paslauga namuose šių eilių smarkiai nesumažino. Jei asmeniui reikalinga slauga ir priežiūra visą parą, nori nenori tenka ieškoti vietos globos įstaigoje.

Rietave veikiantys vieninteliai senelių globos namai taip pat priklauso parapijai. Čia gyvena apie dvi dešimtys senolių ir laisvų vietų taip pat nėra. Ką daryti eilėje daug metų laukiantiems senoliams, Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis teiravosi balandžio pradžioje Rietave viešėjusio sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio. Susitikimo su ministru metu meras kalbėjo, kad Rietavo savivaldybė yra kaimiškas rajonas, o visuomenė sparčiai sensta. Eilėje į senelių namus laukia kone 20 norinčiųjų. Slaugos ligoninė – taip pat perpildyta, todėl sunkiausia yra išspręsti problemą, kai žmogui reikia priežiūros visą parą, o pagalbos nėra.

„Žmogus, kuris guli lovoje, kad ir kaip baisiai nuskambės, tiesiog laukia savo pabaigos. Jam nebėra kitos išeities“, – kalbėjo meras.

Atsakydamas ministras A. Dulkys akcentavo, kad visų pirma reikia nuspręsti, ką valstybė finansuoja. Nes esą didelė blogybė, kai trūksta politinės valios finansuoti socialines paslaugas, bet vietoj to mėginama jas pakišti po sveikatos apsauga. Tokiu atveju brangi medicinos infrastruktūra, kiti resursai naudojami socialiniams dalykams – vietų senyvo amžiaus šeimos nariams ieškoma ligonių slaugos skyriuose. Bet tai – ydinga praktika.

Kuriasi privatininkai

Skirtingai negu Plungės rajone ir Rietavo savivaldybėje, Telšių rajone senelių globos įstaigų, regis, netrūksta – veikia net 5-ios (viena jų – Savivaldybei priklausanti biudžetinė įstaiga, likusios – privačios), tačiau ir jos nepatenkina viso poreikio – eilėse į šias įstaigas laukia kelios dešimtys senolių.

Telšių senelių globos namai, veiklą pradėję 1993 metais, yra apgyvendinę 60 senolių ir asmenų su negalia. VšĮ „Sunokęs laikas“ globos namus Upynoje įkūrė 2020 metais. Tais pačiais metais globos namus atidarė ir VšĮ „Vaikystės aitvarai“. Abi įstaigos yra apgyvendinusios po 6 asmenis.

Maltos ordino pagalbos tarnybos Šv. Jono Krikštytojo globos namai veiklą Viekšnalių kaime pradėjo 2021 metų rugsėjį, čia gyvena 28 globos reikalingi neįgalūs ar senyvi asmenys. UAB „Homega“ valdomi Pavandenės globos namai įsikūrė tik pernai, čia gyvena 40 asmenų.

Kaip nurodo Telšių rajono savivaldybės Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rimantė Levickienė, asmenys, kuriems nustatytas socialinės globos poreikis, turi teisę pasirinkti globos namus ir kitose savivaldybėse. Šiuo metu eilėje institucinės globos laukia 34 senyvo amžiaus ar neįgalūs rajono gyventojai, iš jų 14 yra išreiškę norą patekti į Telšių senelių globos namus; 8 – į Pavandenės globos namus, 7 – į Maltiečių namus, 5 nenurodė konkrečios globos įstaigos.

„Atsižvelgiant į tai, kad visuomenė sparčiai sensta, didėja ne tik ilgalaikės socialinės globos institucijoje, bet ir kitų socialinės priežiūros paslaugų poreikis. Ir tai yra iššūkis Telšių rajono savivaldybei“, – teigia R. Levickienė.

Pirmiausia siūloma pagalba namuose

Skuodo rajono savivaldybėje veikia trys senelių globos namai: VšĮ Ylakių globos namai (steigėjas – Savivaldybė), pernai birželį atidarytas Ylakių globos namų Barstyčių filialas ir Skuode veikiantys VšĮ Skuodo globos namai, kurių steigėjas – Skuodo Švč. Trejybės parapija.

Kaip teigė Skuodo rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Rasa Noreikienė, socialinių paslaugų paklausa yra didelė. Asmeniui pirmiausia yra siūloma priežiūra arba integrali pagalba namuose. Stengiamasi, kad asmuo kuo ilgiau galėtų visaverčiai ir oriai gyventi savo namuose, savoje artimoje bei įprastoje aplinkoje. Kretingos rajono savivaldybėje veikia 3 socialinės globos namai: valstybiniai Padvarių socialinės globos namai, Nasrėnų bendruomeniniai globos namai ir privati bendrovė „Pajūrio senelių namai”.

Ilgalaikės socialinės globos paslaugos asmeniui, gyvenančiam konkrečioje savivaldybėje, gali būti teikiamos bet kuriuose Lietuvoje esančiuose socialinės globos namuose. Pageidaujamus globos namus asmuo pats nurodo savo prašyme, kurį pateikia gyvenamosios savivaldybės Socialinės paramos skyriui.

Pasak Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotojos Margaritos Lipskienės, ilgalaikės socialinės globos paslaugas Savivaldybė šiuo metu teikia 143 asmenims, o eilėje į globos namus laukia apie 50 asmenų.

Asmenims su negalia ar su sunkia negalia taip pat gali būti teikiamos ir trumpalaikės socialinės globos paslaugos įstaigoje. Per 2023 m. trumpalaikės socialinės globos paslaugos buvo suteiktos 57 asmenims.

Ilgalaikėms ir trumpalaikėms socialinės globos paslaugoms finansuoti reikalingos didelės lėšos: antai 2023 metams tam išleista 1 mln. 114 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto ir 304 tūkst. eurų iš Kretingos savivaldybės biudžeto.

Patys gyventojai paneigia stereotipus

Klaipėdos rajone taip pat veikia keli senelių globos namai: Savivaldybei priklausantys Viliaus Gaigalaičio globos namai, taip pat privačios įstaigos: VšĮ „Sveikatos fondas“, VšĮ „Senjorų dvaras“ ir VšĮ „Gyvenimo viltis“.

Mažeikių rajone tokia įstaiga tik viena. Tai Plinkšių globos namai. Juose galima apgyvendinti iki 40 asmenų. Gerokai daugiau – net 56 asmenys – laukia eilėje, iš jų 37 nurodė norintys gyventi būtent Plinkšių globos namuose.

Kaip teigė šios įstaigos vadovė Birutė Vaičkienė, socialinės paslaugos į namus yra didelė pagalba žmogui, tačiau, jei įvertinus poreikį nustatoma, kad jis jau nebegali gyventi savarankiškai ir yra reikalinga nuolatinė pagalba, tuomet atveriamos globos namų durys.

„Žinoma, atvykusiuosius lydi baimė, nerimas, nežinia. Tai natūrali kiekvieno žmogaus būsena. Todėl prieš apsigyvenant globos namuose, dažnai kviečiame atvykti iš anksto ir susipažinti su įstaiga, gyvenimo sąlygomis, personalu. Tuomet adaptacinis laikotarpis būna lengvesnis. Kita vertus, pastebime: kuo vyresnis žmogus, tuo daugiau laiko globos namų darbuotojams tenka skirti jo adaptacijai. Jaunesniems žmonėms sekasi lengviau“, – sakė B. Vaičkienė.

Pasak jos, įstaigos darbuotojams džiugu, kai žmogui pripratus prie gyvenimo globos namuose, šis išsako daug gražių žodžių, gerų atsiliepimų. Gyventojai savo įspūdžiais dalijasi ne tik su savo artimaisiais, bet ir su draugais, kaimynais, taip paneigdami visuomenėje vis dar gajus stereotipus apie globos namus.

Jurgita NAGLIENĖ

„Žemaitis“

---

Būtina žinoti!

Kur kreiptis?

Norintieji apsigyventi senelių globos namuose turi kreiptis į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių. Čia nustatomas asmens poreikis gauti tokią paslaugą ir jis įrašomas į laukiančiųjų eilę.

Į ką atsižvelgiama?

Skiriant ilgalaikės socialinės globos paslaugas asmenims yra vertinamas socialinės globos poreikis ir asmenų finansinės galimybės mokėti už teikiamas paslaugas.

Kiek kainuoja?

Asmuo už gyvenimą slaugos namuose kiekvieną mėnesį moka 80 proc. gaunamų pajamų, 1 proc. nuo turimo turto vertės, jei ši viršija normatyvą, ir 100 proc. gaunamos tikslinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensacijos. Likusi paslaugos kainos dalis dengiama Savivaldybės (kai nustatyta negalia) arba valstybės (kai nustatyta sunki negalia) biudžeto lėšomis.

Jei asmeniui nenustatytas ilgalaikės socialinės globos poreikis, jis taip pat gali gyventi globos namuose, bet už šią paslaugą turi mokėti visą jos kainą.

---


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas