Pajūrio naujienos
Help
2024 Birželis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Apklausa

Ar domitės dabar pristatoma mero ir Tarybos 2023 m. ataskaita?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Statistika rodo, kad apie 16 proc. transporto priemonių Lietuvoje iš pirmo karto nepraeina privalomosios techninės apžiūros būtent dėl aplinkosauginių trūkumų.

Netrukus aplinkosaugininkai pradės rengti automobilių taršos tikrinimo reidus. Viršijus nustatytą išmetamųjų dujų kiekį, transporto techninės apžiūros (TTA) dokumentas baigs galioti praėjus 48 valandoms. Jei nustatomas skysčių nuotėkis – TTA dokumentas bus panaikinamas „čia ir dabar“.

Numatytos piniginės baudos. Jos bus taikomos ir tuomet, kai vairuotojas nesustos jį stabdant uniformuotam aplinkosaugininkui. Šiuo metu sudaromas reidų planas. Prieš pradedant juos vykdyti, visuomenė bus informuota.

Griežtesnę kontrolę lėmė skirtingos priežastys

LR Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovė Eglė Paužuolienė sakė, kad automobilių taršos reguliavimo pokyčius lėmė kelios priežastys.

Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) atlikus oro taršos ir jos sukeliamų pasekmių tyrimus, aplinkos oro tarša paskelbta kancerogenine žmogui, rekomenduojamas daug griežtesnis reguliavimas, kad kietųjų dalelių ir kitų teršalų aplinkos ore lygis žmogaus sveikatai būtų nepavojingas.

E. Paužuolienės teigimu, nacionalinė oro užterštumo situacija neatitinka PSO rekomenduojamų lygių. Be to, svarbu užtikrinti Lietuvos oro taršos mažinimo įsipareigojimų vykdymą – pagal Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos (ES) teisės aktus.

Kaip vieną iš automobilių taršos reguliavimo kaitos priežasčių Aplinkos ministerijos atstovė išskyrė šalies seną ir taršų kelių transporto parką: „Nedžiugina Lietuvoje 2021 m. atlikto kelių transporto priemonių taršos nuotolinės stebėsenos bandomojo projekto rezultatai ir projekto vykdytojų išvados apie keliuose eksploatuojamas nepakankamai prižiūrimas transporto priemones.“

„Automobilio techninė situacija gali pasikeisti“

E. Paužuolienės teigimu, Lietuvoje apie 16 proc. transporto priemonių dėl aplinkosauginių trūkumų iš pirmo karto nepraeina privalomosios techninės apžiūros. Praėjusiais metais tokių transporto priemonių šalyje buvo apie 120 tūkst.

„Nors transporto techninės apžiūros (TTA) stočių darbuotojai transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros metu matuoja išmetamųjų dujų ribines vertes, tačiau automobilio techninė situacija per laikotarpį tarp privalomųjų techninių apžiūrų gali pasikeisti, – akcentavo ji. – Transporto priemonių, dalyvaujančių eisme, kontrolės mechanizmas įtvirtintas tam, kad tokius trūkumus, kurie kelia grėsmę eismo saugumui, daro neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, galima būtų nustatyti nelaukiant kitos reguliarios techninės apžiūros.“

Aplinkos ministerijos atstovė teigė: ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi, kad tai paskatins ir žmonių priešlaikinių mirčių dėl oro taršos skaičiaus mažėjimą.

Nustatyta, kad ES šis mirtingumas dabar siekia apie 400 tūkst. atvejų per metus.

Gresia techninio paso atėmimas

E. Paužuolienė informavo, kad Aplinkos apsaugos departamento (AAD) dalyvavimas transporto priemonių patikroje šalies keliuose orientuotas tik į neigiamą poveikį aplinkai galinčių kelti trūkumų nustatymą. Ši automobilių patikra bus atliekama tik šviesiu paros metu.

„Nustačius, kad transporto priemonės išmetamųjų dujų kiekis viršija ribines vertes, techninės apžiūros dokumentas baigs galioti tik po 48 valandų nuo sprendimo surašymo momento. Tik jeigu bus nustatytas skysčių nuotėkis – techninės apžiūros dokumentas baigs galioti iš karto ir tokia transporto priemonė nebegalės dalyvauti eisme“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovė.

Patikrinimui reikalinga įranga

Remiantis AAD Komunikacijos ir aplinkai saugaus elgesio skatinimo departamento Komunikacijos skyriaus pateikta informacija, AAD pareigūnai ir anksčiau atlikdavo automobilių taršos matavimus (kartu su kitų institucijų pareigūnais), todėl su procedūra yra susipažinę, skiriasi tik įranga.

Automobilių taršos patikrai reikalingi dujų analizatorių komplektai, kuriuos sudaro du dujų analizatoriai: vienas skirtas dyzeliniu kuru varomiems automobiliams, kitas – benzinu ir dujomis varomiems automobiliams. Taip pat reikalingi variklio sūkių matuoklis bei kartu įsigyti vežimėliai išmetamųjų dujų analizatoriams vežti ir įrenginių maitinimo elementas.

Vieno dujų analizatoriaus komplekto vertė – per 13 tūkst. eurų. Pernai įsigytas vienas toks komplektas. Planuojama juos įsigyti visoms 5 Aplinkos apsaugos departamento valdyboms, kad būtų galima vykdyti patikrinimus visoje Lietuvoje.  

„Siūlau tikrinti ir Seimo narius“

Klaipėdos rajone gyvenantis Vytautas nevengė kritikos automobilių taršos reguliavimo pokyčiams: „Tokie tarpiniai patikrinimai sukelia įvairiausių minčių. Neilgai pasidžiaugėme, kad Lietuva „išsivalė“ nuo nuošalyje pasislėpusių policininkų. Dabar nutarta apginkluoti žalia uniforma vilkinčius tarnautojus ir padaryti juos kelių ekosargais, tokiu būdu sumenkinant Techninės priežiūros centrų funkciją.

Jei kyla klausimas dėl senų automobilių techninės būklės, tada trumpinkime techninės apžiūros laiką, dabar galiojantį 24 mėn. Pavyzdžiui, automobiliams, senesniems nei 10 metų, tebūnie 20 mėnesių iki kitos techninės apžiūros, kuri būtų atliekama tam pritaikytose vietose su reikiama įranga.

Juk automobilis gali „dūmyti“ ne vien tik dėl techninės būklės, bet ir dėl kelyje atsitikusios bėdos ar, pavyzdžiui, blogo kuro. Ir ką? Prie žmogaus, kuriam nutiko bėda, dar prišoks toks ekologijos cerberis ir pasakys: „Jūsų automobilis nebeeksploatuojamas, atiduokite transporto priemonės registracijos liudijimą!“

Priimtas įstatymas neišdiskutuotas, panašu, kad tenkina kažkieno ambicijas, o ne mažina taršą. Vadovaujantis panašiomis nuostatomis, galima kokius nors tarpinius patikrinimus rengti ir mūsų išrinktiems Seimo nariams – maža kas jiems gali nutikti per ketvertą kadencijos metų...

Suprantu, kad šis teiginys absurdiškas, bet, mano galva, jis tolygus priimtam įstatymui.“

„Džiugu, kad rūpinamasi sveikesniu oru“

Plungėje gyvenanti Nijolė džiaugėsi, kad oro taršai skiriama vis daugiau dėmesio: „Pati nevairuoju, o vaikščiodama dažnai matau ir girdžiu tuos garsiai baubiančius automobilius. Dažniausiai dar būna taip, kad kuo garsiau baubia – tuo juodesni dūmai iš jo eina.

Manau, labai gerai, kad dabar gatvėse, keliuose visus tikrins. Reikia tikėtis, kad po tokių patikrinimų gyvensime sveikiau ir geriau.“

„Kam menkinti techninių stočių darbą?“

Mažeikiuose gyvenančio automechaniko Romo nuomone, automobilių taršą turėtų tikrinti TTA stočių darbuotojai, ne AAD pareigūnai: „Man keista, kaip galima techninių stočių darbuotojų kvalifikaciją paminti, ja nesinaudoti ir priežiūros teisę atiduoti kitiems. Palyginimui – panašu būtų, jei ligoninėje dirbantį ir operuojantį chirurgą kas nors sugalvotų pakeisti mėsos perdirbimo įmonės skerdienos išpjaustytoju. Ir dar sakytų: „Nebijokite, jis geras specialistas, apmokytas. Ir įranga moka naudotis, net lauko sąlygomis...“

Labiau panašu, kad šio įstatymo priėmimu buvo norėta suteikti daugiau svarbos AAD pareigūnams. Gal už to slypi kažkokia materiali nauda? Jos ieškoma, prasilenkiant su sveiku protu, negalvojant, kaip rezultatą pasiekti minimaliais kaštais. O juk reikės skirti ir atlyginimą, ir kažkokios įrangos pirkti...“

Karolina BALČIŪNAITĖ

Specialiai „Vakarų Lietuvai“

---


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas