Graffiti – tarp meno ir vandalizmo

Vieni tai vadina viešos vietos šiukšlinimu. Kiti – gatvės menu ir naująja daile. O tretiems tai – gyvenimo būdas bei filosofija. Piešimas ant sienų – graffiti – gimė prieš beveik keturis dešimtmečius Niujorke. Kretingoje šis saviraiškos būdas skaičiuoja pirmuosius žingsnius – neseniai viešai Mantas Kidykas, Ieva ir Liudas Barkauskai išpiešė naujos bibliotekos statybinę tvorą.

Mantas Kidykas ant statomos bibliotekos statybinės tvoros pradeda savo graffiti: po keleto valandų kruopštaus darbo purškiamais dažais praeivių dėmesį patraukė spalvinga stilizuotų raidžių ir portreto kompozicija.

„Tai, ko nesupranta, žmonės bijo arba niekina. Jeigu ant sienos nupieštume medį ar gėles, viskas būtų gerai, praeiviai pasidžiaugtų ir tiek. Bet graffiti – stilizuotas menas. Dažniausiai tai - sudėtingai šifruojamos ir sunkiai suvokiamos raidės, simboliai, piešiniai. Todėl žmonės linkę graffiti vadinti chuliganizmu“, - sakė L.Barkauskas.

Nors jo draugas M.Kidykas piešė ant tvoros statybininkams leidus, jam teko susidurti ir su policija. Kretingiškis gražino medinę tvorą, kai pro jį praėjo senyvas vyras ir, pamanęs, kad vaikinas niokoja viešą turtą, iškvietė policiją.

„Piešiau ramus, nes buvau gavęs leidimą papuošti tvorą. Vyriškis net nepaklausė, ką aš veikiu. Lengviausia buvo iškviesti pareigūnus. Nustebau, kai juos pamačiau. Tačiau policininkai buvo geranoriški ir atsiprašė manęs“, - pasakojo M.Kidykas.

Pasak jo, reikia skirti graffiti nuo vandalizmo. Graffiti meistrai niekuomet neniokoja architektūros, piešiniui pasirenka atitinkamas vietas – statybvietėse esančias laikinas sienas ir tvoras, apleistus pastatus.

Graffiti atsiradimo pradžioje Niujorko graffiti piešėjai – writer‘iai – savo menui dažniausiai rinkdavosi metro stotis, traukinių vagonus. Vos per keletą metų, kovodami su nelegalia paišyba, metro savininkai sienoms ir vagonams nuvalyti išleido dešimtis milijonų dolerių ir skyrė daugiau negu 80 tūkstančių darbo valandų dažams nuo sienų grandyti.

Anot M.Kidyko, jei tada, kai jam piešti sutrukdė policininkai, jis nebūtų turėjęs leidimo piešti ant tvoros, jam būtų paskyrę apytikriai 200 litų baudą.

Jaunųjų kretingiškių pomėgį piešti ant sienų supranta ir palaiko bendraamžiai, o tėvai žiūri šiek tiek skeptiškai. „Mano tėvai mano sau – paišo vaikas kažkokius kringeliukus, geriau jau eitų mokytis“, - pasakojo M.Kidykas.

Prieš metus nuo pusbrolio „užsikrėtęs“ graffiti M.Kidykas bibliotekos tvorai parengė raidžių trumpinį KSA ir merginos profilį. „KSA – tai Kretinga Street Art – Kretingos gatvės menas. Šalia nupiešiau merginos profilį. Žmonėms nepatinka graffiti, todėl nusprendžiau, kad šalia raidžių dar bus ir paveikslas“, - kalbėjo vaikinas.

Kartu su juo tvorą gražinusi Ieva graffiti susidomėjo, kai pamatė eskizus piešiantį brolį Liudą. Jis tvorai eskizą parengė spontaniškai. „Atsikėliau rytą ir į galvą šovė mintis nupiešti žaidimo kauliukus“, - pasakojo L.Barkauskas.

Du piešinius kretingiškiai nupiešė ant prikaltos plokštės – kad ją galėtų nuimti ir panaudoti kūrybinėse dirbtuvėse Pastauninko meno festivalyje.

Bet koks graffiti kūrinys neįsivaizduojamas be tag‘o – kūrėjo parašo. M.Kidykas pasirašo trimis raidėmis – nzl. Tai – žodžio purkštukas trumpinys. I.Barkauskaitė pasivadino įmantriu Uiuiva žodžiu – taip ją vadina brolis. O L.Barkauskas pasirinko nieko nereiškiantį raidžių Janq derinį.

Tag‘ai yra graffiti pradžia. Septintajame dešimtmetyje atsiradus pirmiesiems vandeniui atspariems flomasteriams, vaikai ėmė rašinėti savo vardus ir pravardes ant pašto dėžučių, tvorų. Laikui bėgant parašai ant sienų sudėtingėjo, atsirado specialių dažų, priemonių. Ilgainiui graffiti ėmė piešti ne tik vaikai. Tam tikrus piešinius, parašus ėmė naudoti gatvių gaujos, kurios žymėdavo savo gatvių teritorijas ir už jas kovodavo tarpusavyje.

Tie, kurių graffiti atsidurdavo ant pačių neprieinamiausių miesto vietų, tapdavo tikrais didvyriais tarp savo draugų. Tobulėjant piešiniams, writer‘iai pasidalijo į dvi grupes. Vieni atitrūko nuo gatvės kultūros, ieškojo įkvėpimo meno pasaulyje, jų graffiti tapo rafinuoti, o patys writer‘iai imti vadinti dailininkais. Kiti liko ištikimi gatvei – jų menas neatsiejamas nuo gatvės muzikos bei šokio ir vadinamas vienu bendru vardu - hip-hop kultūra.

Graffiti mėgėjai palaiko ryšius, domisi vieni kitų darbais, mokosi iš kolegų. „Internetu bendraujame su klaipėdiškiais. Dalijamės mintimis, kalbamės apie piešimo techniką“, - pasakojo Kretingos writer‘iai.

Savo graffiti ant bibliotekos tvoros jie piešė su purškiamais mašininiais dažais. Piešinių kompozicijai prireikė dažų už šimtą litų. Graffiti kainą lemia piešinio dydis. „Jei pieštume profesionaliais, specialiai graffiti skirtais dažais, piešinys būtų kur kas brangesnis. Graffiti dažai – brangūs ir jų Kretingoje net neįmanoma įsigyti“, - pasakojo M.Kidykas.

Graffiti žodynėlis

Writer – žmogus, kuris piešia tag‘us ir užsiima graffiti.

Tag – asmeniškas writer‘io parašas, padarytas markeriu arba sprėjumi.

Spray – dažų buteliukas su purkštuku.

Toy – nevykęs, dar mažai patirties turintis writer‘is.

Bomb – nelegalus piešimas sprėjumi ant traukinių vagonų ar sienų.

• Rašyti komentarą (8)