Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Komentarų topas

Edukacinio renginio viešnia – kretingiškė Monika Mockutė, auginanti žemaitukų veislės žirgus.

Lapkričio 24 d. 16 val. Kretingos rajono kultūros centro šokių salėje įvyks edukacinis renginys, skirtas Žirgo metams paminėti.

Jame dalyvaus Kretingos rajono Salantų kultūros centro „Etnostudija“ (vad. Rita Šukienė), Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Atžalynas“ (rež. Karolina Moncevičienė), vaikų ir jaunimo šokių kolektyvas „F-Team“ (vad. Paulius Vaitkevičius), vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Kitep“ (vad. Vitalija Valeikienė). Laukiama viešnia – žemaitukų veislės žirgų augintoja Monika Mockutė.

Šiuos, 2023-iuosius, Žirgo metais Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė, siekdamas paminėti 100 metų sukaktį, kai Plungėje, dvaro sodyboje, buvo įsteigtas valstybinis žemaičių veislės arklių žirgynas. Kad būtų paminėti Žirgo metai, inicijavo Žemaičių dailės, Arklio muziejai ir Žemaitijos etninės kultūros globos taryba.

Istoriniais duomenimis, Plungėje, buvusio kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro arklidėse, valstybinis žemaitukų žirgų žirgynas pradėjo veikti 1922–1923 m. Lietuva yra išsaugojusi vieną seniausių Europos arklių veislių – lietuvišką žirgų veislę, kuri jau XVI a. istorijos šaltiniuose vadinta žemaičių arkliais arba žemaitukais. Šis lietuviškas žirgas ne vieną kartą buvo atsidūręs ant išnykimo ribos ir vis dėlto išsaugotas. Irenėjus Oginskis, Rietavo dvaro savininkas, XIX a. viduryje buvo pirmasis susirūpinęs šios veislės išlikimu, vėliau tuo rūpinosi jo sūnūs Bogdanas ir Mykolas Oginskiai, valdę Rietavo ir Plungės dvarus. Per Pirmąjį pasaulinį karą ir nepriklausomybės kovas žemaitukų Lietuvoje tebuvo likę vienetai, juos išsaugojo geri žemaitukų žinovai lietuvių patriotai: signataras Stanislovas Narutavičius Brėvikiuose (Alsėdžių valsč.), Česlovas Milvydas Matkaičiuose (Radviliškio r.), Kazimieras Jančevskis Blinstrubiškiuose (Raseinių r.). Galvodami apie tolesnį žemaitukų veislės likimą, šie dvarininkai daugiau kaip prieš šimtą metų dėjo didžiules pastangas, kad vienintelė lietuviška arklių veislė nenustotų gyvavusi. 1922 m. lapkričio 1 d. įsteigtas Plungės valstybinis žemaičių veislės arklių žirgynas, oficialus Plungės valstybinio žemaičių veislės žirgyno atidarymas buvusiose Oginskių dvaro patalpose įvyko 1923 m. gegužės mėnesį.

Dabar Lietuvoje išlikę apie 900 žemaitukų veislės arklių, per metus gimsta apie 60 kumeliukų.

Gera žinia – kad žemaitukų veislė puoselėjama ir Kretingos rajone. „Žirgais domiuosi nuo vaikystės ir visada svajojau jodinėti, turėti savo žirgą. Jodinėti pradėjau nuo vienuolikos metų, o per septynioliktą gimtadienį išsipildė ir antroji svajonė – turėti savo žirgą. Susiklosčius palankioms aplinkybėms, dabar turiu du žirgus, nes mano žemaitukų veislės kumelė Kraitelė atsivedė kumeliuką Krivį. Šiuo metu jodinėju ir savo žirgus auginu Raguviškių kaime Kretingos rajone“, – sakė M. Mockutė, dalyvausianti edukaciniame renginyje.

Ji renginio dalyviams pasirengusi papasakoti apie žemaitukus – seną lietuvišką žirgų veislę, rašytiniuose šaltiniuose paminėtą prieš 700 metų. „Žemaitukai garsėjo kaip geriausia pasaulyje kovinių žirgų veislė, jie buvo pagrindiniai lietuvių karo žirgai kovose su kryžiuočiais ir mongolais. Ši veislė pasižymi žemu ūgiu, trumpomis, tvirtomis kojomis, tad jiems nesunku joti per kitoms veislėms sunkiai įveikiamas vietas. Nereiklūs žirgai pasižymi ir darbštumu, stiprumu, – įvardinusi žemaitukų veislės pranašumus, M. Mockutė sakė įsitikinusi, kad žemaitukai yra mūsų tautinio tapatumo gyvoji apraiška. – Sunku būtų rasti kitą arklių veislę, kuri būtų ištvėrusi tiek išbandymų, karo žygių, sukrėtimų ir būtų taip glaudžiai suaugusi su savo tauta, kaip žemaitukai.“

P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas