Visuomenei teks pamėgti verslą

Žiemos sode vykusi konferencija “Inovatyvūs vadybos metodai viešajame sektoriuje” užbaigė projektą “Kokybės vadybos principų diegimas Klaipėdos apskrities viešųjų paslaugų verslui tinklo įstaigose – pilotinis projektas”. Konferenciją surengė Kretingos turizmo ir verslo informacijos centras (TVIC).

Rimvydas Valatka: “Seimo nariai atsirado ne iš Marso. Jei 90 proc. rinkėjų nekenčia verslo, ar jie gali išrinkti verslą mylintį Seimą?”

Konferencijos dalyvius suintrigavo internetinio dienraščio lrytas.lt vyr. redaktorius, dienraščio “Lietuvos rytas” vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas Rimvydas Valatka, kalbėjęs apie smulkaus ir vidutinio verslo vystymosi tendencijas Lietuvoje ir ES.

Jis konstatavo, jog šiuo metu Lietuvoje “išgyvenama” etatų mirtis. Darbo vietas susijungdamos naikina korporacijos, kurių pačių taip pat laukiąs dinozaurų likimas. Pastebima, jog rinkos drambliai perima smulkaus verslo principus, kadangi tik maža įmonė galinti lanksčiai reaguoti į finansų krizes.

Pranešėjo prognozėmis, maždaug po 10 metų dauguma darbingų žmonių užsiims smulkiaisiais verslais. Kaip pavyzdį paminėjo Didžiąją Britaniją, kurioje ekonomika išaugo smulkaus verslo dėka.

Mažų įmonių Lietuvoje galėtų padaugėti, legalizavus kai kuriuos verslus: automobilių servisą, remontą, vaikų priežiūrą, namų tvarkymą.

Smulkųjį verslą, anot R.Valatkos, reiktų ne remti, o sukurti jam palankią aplinką, nustumiant į šalį ir sudėtingą buhalteriją; yra pasaulyje praktikų, kur visa apskaita - vienoje knygoje su dviem grafomis: pajamos ir išlaidos.

JAV, anot R.Valatkos, pusė įmonių – šeimos verslas, turįs ne vieną pranašumą: jis sušildytas jausmais, stiprinamas šeimos tarpusavio ryšių.

Anot pranešėjo, Lietuvos situacija smulkiajam verslui esanti nepalanki. Pagrindinė problema – kad visuomenė apskritai yra nusiteikusi prieš verslą. Stambieji verslininkai, esą, dar sugeba iš politikų šio to išsireikalauti.

Pasirodo, jog šalyje egzistuoja 152 kontroliuojančios organizacijos ir 130 įvairių leidimų, kurių reikia verslui pradėti. Kas trečia buhalterė dirba ne įmonės reikmėms, o valstybės statistikai. Kaimo turizmo sodybai negalima išduoti licencijos, jei namas nudažytas, tarkime, raudonai. Tai tik keletas paminėtų absurdiškų dalykų.

Vos įregistravęs įmonę smulkusis verslininkas turi iškart pradėti mokėti mokesčius, o ES šalyse egzistuoja ir negrąžintinos valstybės paramos smulkiajam verslui.

Pranešėjas atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje net 71 proc. smulkiųjų verslininkų nesinaudoja valstybės parama, nes ji - neefektyvi arba pernelyg apribota įstatymų.

Pasaulyje verslininkų ir politikų susitikimai, esą, aprašomi iš gražios pusės, o Lietuvoje tokie susitikimai – skandalas.

Pranešimus konferencijoje taip pat perskaitė paramos verslui atstovai Aloyzas Mikšys, Vilija Jonušaitytė, Raimundas Vaitiekūnas ir Julija Bendikienė.

Anot projekto vadovės - Kretingos TVIC direktorės Snieguolės Benikienės, šiuo projektu siekiama sustiprinti Klaipėdos apskrities verslo informacijos centrus, kaip viešąsias paslaugas verslui teikiančias įstaigas, pagerinti tų paslaugų kokybę, sudaryti Klaipėdos regiono smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms geresnes sąlygas tomis paslaugomis pasinaudoti bei skatinti bendradarbiavimą tarp paslaugų verslui teikėjų.

Šiemet sukanka 10 metų, kai Lietuvoje atsirado pirmosios paramos verslui įstaigos. Šiandien jau veikia 42 verslo informacijos centrai ir 6 verslo inkubatoriai. Pernai jų paslaugomis pasinaudojo maždaug 86 tūkst. verslininkų.

Audra VENCKUVIENĖ

• Rašyti komentarą (1)