|
Spalvingoje animacinių filmukų personažų parodoje – paslėpta žinutė
Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje visą spalį parodų erdvėje eksponuojama Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos mokinio Astijaus Zastarto lipdinių iš plastilino paroda. Šios parodos keliavimo po Lietuvą iniciatyvos ėmėsi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programos „Stipri šeima“ savanorė Neringa Užomeckienė. Ji ir papasakojo apie šią iniciatyvą. Kūryboje atrado džiaugsmą ir nusiraminimą Astijaus lipdiniai – itin spalvingi jo mėgstamiausi animacinių filmukų veikėjai. Kaip pats sakė, lipdyti iš plastilino ir piešti jis galėtų nors ir visą dieną, nes tai yra veiklos, kurias jis labai mėgsta. O jo mėgstamiausias personažas – ežiukas Sonikas. Astijus turi autizmo spektro sutrikimą, todėl jis džiaugėsi radęs veiklą, kuri jam padeda nusiraminti, ir gali tuo tiesiog mėgautis. Neringa ir parodą parengti padėjusi mokytoja Monika Bušmaitė akcentavo, kad paroda siekiama atkreipti dėmesį į autizmo spektro sutrikimą turinčio vaiko ypatingus gabumus kurti. Pomėgis lipdyti – nuo ankstyvos vaikystės Su parodos autoriumi Neringa susipažino būtent mokykloje, pradėjusi dirbti mokytojos padėjėja. „Tai buvo pats pirmasis mokinys, kuriam aš suteikiau pagalbą per pamokas ir su kuriuo artimai susidraugavome“, – teigė N. Užomeckienė. Taip ji sužinojo ir apie jo pomėgį. Paaiškėjo, kad Astijus iš plastilino lipdo nuo ankstyvos vaikystės, o lankymas darželį laisvalaikiu mėgo žiūrėti įvairius animacinius filmukus ir įdėmiai įsiminė visus jų personažus. „Vieną dieną, pasibaigus pamokoms, Astijus atsinešė plastilino ir savo noru, niekieno neprašomas pradėjo lipdyti ežiuko Soniko personažą. Aš, sėdėdama šalia jo, žavėjausi kaip kruopščiai yra lipdomos kiekvienos, net ir pačios smulkiausios detalės – rankos, pirštai, batai, batų raišteliai, plaukai, – apie kurias dažnas kurdamas nė nesusimąstome, – pasakojo Neringa. – Bėgant laikui, kiekvieną dieną stebėdama Astijų, lipdantį įvairius Soniko personažus, mačiau, kad lipdymas – neatskiriama Astijaus dienos dalis, ir paklausiau jo, ar jis galėtų nulipdyti ir kitų personažų? Astijus atsakė „taip“. Tuomet pradėjo lipdyti kitus, parodoje eksponuojamus personažus.“
Parodos idėja sėkmingai įgyvendinta Pamažu Neringos galvoje ėmė kirbėti mintis, kad Astijaus darbus turėtų pamatyti ir daugiau žmonių. „Astijaus kūriniai yra labai realistiški, šiuolaikiški, naujoviški, todėl buvau įsitikinusi, kad jo lipdiniai sulauks susidomėjimo, nes niekur iki tol nebuvau mačiusi kažko panašaus. Kadangi esu Raudonojo Kryžiaus programos „Stipri šeima“ savanorė, pristačiau savo idėją koordinatorei, ji liko sužavėta ir labai palaikė šią idėją ir prisidėjo parūpindama priemonių Astijaus lipdiniams. Sulaukusi koordinatorės, Astijaus mokytojos palaikymo, šių metų balandžio mėnesį susisiekiau su Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų skyriumi ir suplanavau Astijaus ir jo bendramokslės Marijos kūrinių – lipdinių, piešinių – eksponavimą“, – apie pradžią papasakojo Neringa. Ši paroda sulaukė didelio susidomėjimo – vietoj planuotų 2 savaičių Palangos bibliotekos Vaikų skyriuje buvo eksponuojama 6 savaites. Po to lipdinių paroda atkeliavo ir į Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos, kurioje Astijus mokosi, fojė.
„Matydama, kiek susidomėjimo sulaukia Astijaus kūriniai, nusprendžiau, kad šiai parodai nevalia apsiriboti tik Palanga ir kilo idėja ją eksponuoti ir kitose Lietuvos miestų bibliotekose. Taigi paprašiau Astijaus, kad per vasaros atostogas jis savo lipdinių kolekciją papildytų naujais personažais. Mano prašymą Astijus pateisino su kaupu ir rugsėjo mėnesį visiškai atnaujinta lipdinių paroda su gerokai daugiau eksponatų Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų skyriuje buvo eksponuojama dar kartą“, – apie sėkmingą parodos kūrimą kalbėjo savanorė. Vėliau paroda keliaus į Klaipėdą. Skatinti kūrybinius gebėjimus Parodos globėja pripažino, kad taip ji siekia atkreipti visuomenės dėmesį į kūrybingus vaikus. „Labai norėčiau, kad visuomenėje būtų kuo mažiau vaikų skirstymo pagal tai, jie turi ar neturi specialiųjų ugdymosi poreikių. Su šia paroda siekiame atskleisti Astijaus talentą ir paraginti kitus – pedagogus, tėvus – atkreipti dėmesį ir paskatinti mokinių, (ne)turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių kūrybinius gebėjimus ir ieškoti būdų, vietų sukurtus kūrinius viešinti“, – ragino Neringa. Tačiau ji pripažino, kad visuomenės požiūris keičiasi į gerąją pusę – mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, pagal mokinio ir mokyklos galimybes įtraukia į bendrojo ugdymo procesą ir tokiu būdu mažėja jų atskirtis, gerėja visų mokinių socializacija. Savanorystė – tarsi gyvenimo būdas Neringos pasiteiravus, kodėl ėmėsi savanorystės, ji patikino, kad tai jai – tarsi gyvenimo būdas. „Aš šio kelio tikslingai nesirinkau, jis tarsi atėjo kartu su manimi į šį pasaulį. Vaikystėje iš nepažįstamų žmonių gaudavau įvairios pagalbos, palaikymo, tai galbūt ši patirtis paskatino mane neatlygintinai padėti ir kitiems. Aš labai gerai jaučiuosi galėdama padėti kitam ir mane džiugina žmonių teigiamos emocijos gavus mano pagalbą, tuomet ir aš pati prisipildau gerų emocijų ir džiaugiuosi kartu su jais. Dėl to man ir nesinori sustoti“, – atviravo savanorė, pati ėmusis šios veiklos nuo ankstyvos jaunystės, kai padėdavo komerciniuose renginiuose, stovyklose, kol galiausiai pasiekė ir socialinę savanorystę. Savanoriu galima tapti nuo 14 metų. Įvairios nevyriausybinės organizacijos labai skatina jaunus žmones įsitraukti į įvairias veiklas savanoriaujant. „Vykdoma daug skirtingų programų ir, mano nuomone, kiekvienas galime atrasti savanorystės programą, kuri yra artimiausia“, – įsitikinusi pašnekovė.
„Kuprinės“ informacija
|