|
|
|
Neurochirurgijos klinikoje atliekamos sudėtingiausios operacijos
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atidaryta Neurochirurgijos klinika. Čia atliekamos pačios sudėtingiausios operacijos. O naudojant vieną geriausių vokiečių firmos „Zeiss“ mikroskopą OPMI PENTERO su integruota fluorescencijos sistema, praėjusiais metais pirmą kartą Baltijos šalyse atliktos piktybinių galvos smegenų navikų operacijos, taikant fluorescencijos metodą. Neurochirurgijos klinika – šiuolaikiška Neurochirurgijos klinikoje, kuriai vadovauja docentas dr. Antanas Gvazdaitis - du skyriai. Vienas skyrius (vedėjas Vytautas Grykšas) labiau specializuojasi stuburo patologijos, kitas (vedėjas Egidijus Gružas) - galvos smegenų auglių ir kraujagyslių srityje. Skyriai gali gydyti pačius sunkiausius ir sudėtingiausius neurochirurginius ligonius. Yra intensyvaus stebėjimo palatos, reanimacijos skyrius, o dviejose specializuotose operacinėse atliekamos ir pačios sudėtingiausios neurochirurginės operacijos. Skyriai turi palatas su įrengtu centriniu deguonies tiekimu ir šiuolaikinėmis ligonių būklės monitoravimo sistemomis. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sukurta gera neurochirurginių ligų laboratorinės, patologinės ir radiologinės diagnostikos bazė. Ligoninė vienintelė Lietuvoje turi kompiuterinį tomografą, galintį atlikti angeografinius tyrimus, 1,5 Teslos magnetinio rezonanso tomografą bei kitą kokybiškam gydymui reikalingą įrangą. Praėjusiais metais į šią ligoninę atvyko dirbti ir 7 patyrę neurochirurgai iš Kauno medicinos universiteto klinikų. Tai suteikė naujų galimybių neurochirurgijos plėtrai. Neurochirurgijos klinikose dirbantys gydytojai įsitikinę, jog Klaipėdoje suteikiama neurochirurginė pagalba nė kiek nėra blogesnė negu Vilniuje ar Kaune. Todėl Klaipėdos apskrities gyventojams nebėra tikslo vykti gydytis toli nuo namų. Moderni įranga – saugesnės operacijos Pasak gydytojo E.Gružo, naujasis mikroskopas su įdiegta fluorescencijos sistema suteikia galimybę matyti smegenyse piktybinio auglio ribas. Nusprendus operuoti, ligoniui duodama išgerti 5-aminolevulininės rūgšties. Ji dažniausiai naudojama piktybinių gliomų ribų nustatymui operacijos metu. Pacientas, jos išgėręs, laikomas tamsoje ir saugomas nuo tiesioginių saulės spindulių bei operacinės šviesos. Po operacijos taip pat rekomenduojama vieną parą pacientą apsaugoti nuo tiesioginės saulės šviesos. Pacientui išgėrus 5-aminolevulininės rūgšties, operacijos metu švitinant melsva spalva auglys švyti raudonai. - Operuojant iškyla problema: natūralioje šviesoje operacijos metu gerai nesimato aiški riba, kur yra smegenys, o kur - auglio įaugimo zona ir jo masė. Naudojant fluorescencijos metodą, auglio masė, be smegenų audinio, švyti raudonai, o perėjimo zona, kur įaugusios ląstelės, švyti rožine spalva, - apie fluorescencijos metodo ypatumus pasakojo gydytojas E. Gružas. Kartais be šio metodo būna sunku nuspręsti auglio šalinimo ribą. Neurochirurgijoje ne visada galimas radikalus smegenų auglio šalinimas. Fluorescencijos metodas medicinoje taikomas seniai, tačiau 5-ALA (5- aminolevulininės rūgšties) preparatas, mobilizuojantis porfinų kaupimąsi audinyje, neurochirurgijoje, nustatant auglio ribas operuojant, naudojamas neseniai. Naudojant šį metodą, auglio šalinimas - labai brangus. Vienas flakonas 5-ALA, skirtas vienam pacientui, kainuoja 1 tūkst. eurų. Ligonių kasa dėl šio preparato kompensavimo sprendimo dar nepriėmė. Jau atlikta 13 operacijų. Fluorescencijos metodas neurochirurgijoje suteikia radikalesnę galimybę šalinti piktybinius auglius. Neurochirurgijoje taikoma ir spindulinė terapija, liaudyje vadinama švitinimu, bei chemoterapija.
|
|
