Pajūrio naujienos
Help
2024 Birželis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Apklausa

Ar domitės dabar pristatoma mero ir Tarybos 2023 m. ataskaita?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Api bėtininkīstė: kap ana atsėrada

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2023-09-26

Nijolė Vasiliauskienė pri senuovėšku aviliu

Kuožnos kuo gēra miegstam palaižītė mēdo, īpač ka apsergam. Kad nektāra bėtēlės sorenk vėsė žėnuom. O daugiau?“ – klaus Kretinguos muziejaus Edukacėjės skyriaus vediejė Nijuolė Vasiliauskienė.

Avėlē bova kelmėnē, paskiau – šiaudėnē

Pėrmuosės žėnės api mēdo pateikė anglosāksu keliautuos Vulfstans dar I m. e. o. sakīdams, kad baltu kraštūs īr dėdėle daug medaus, o pagaminta iš anuo mėdo gēr tik natortingėje, tou tarpo ka tortingė gēr tik rauginta komēlės pėina. Pradedont XIII o. istuorėne šaltėne vės dažniau mėnavuo Lietovuos mēdo, o vielesnes šimtmetes ėr valstietems oždietas medaus duoklės.

„No ėr kāp ta bėtininkīstė atsėrāda?“ – oždavė klausėma N. Vasiliauskienė ėr pati papaskuojė: žmuonis ougaudamė, grībaudamė, vākštiuodamė po mėškus pastebiejė ėr bėtelės tėn basidarboujontės, pamātė mediu drēvės prineštas saldiesi. Pruotieve rādė tuoki miedi, mēdo iškuopiniejė ėr jau kėta karta ėiškuojė tuokiū mediu so dreviem ėr so medo. Muokslininku mānimo, IX omžiou jau bōva tuokiū žmuoniū, katrėi nu pavāsari lig rodėns tou ėr ožsiemė, žmuonis anus vadėna medžiuoklėnes bārtininkas (nu rusėška žuodi „bart“ – drevie). Vieliau tėi patis bārtininka soprāta, kad rēk tas drēvės priveizietė atidiau, tonke lioub rāstė ėr meškū iškuopinietas drēvės, o ėr patės bėtelės rēk sauguotė. Tad pėrmėje bėtininka lioub išpjautė miedi gābala so drevė ėr parsigabėntė pri sāva nomū. Tēp ėr atsirāda suodībėnė kelmėnė bitininkīstė. Tėi bėtininka pamātė bėtiu spietlius lakstont ėr vėitas ėiškont, lioub parsivežtė ėr toštiū drēviū iš mėška, kad naus spietlis tėn sosimēstu. Kelmėnem avėliou padarītė ėiškuojė na tik stuora, iš išuorės svēka miedi, bet karto ėr kou daugiau išpōvosio vėdo, tēp daug lėngviau īr padarītė mēdie ertmė – lėzda bėtiu šeimā. Vieliau ėr speciale nupjuovė miedi, anou keliuolėka mētu laikė, kol išpūs vėdos. Dzūkėjės naciuonalėnem parkė, Varienas rajuonė, Musteikas mėškūs Ruoms Norkūns atgaivėna drēvėnė bitininkīstė ėr lig šiuol tēp bitininkau.

Parkielos bėtiu šeimas pri suodību, anas reikiejė sauguotė, pėrmiause nu meškū. Kad meškuoms būtu sunkiau pasiektė kuorius, žmuonis kelmėnius avėlius lioub aptaisītė šiaudū kūlēs, aprėštė iš lėipu karnū nupintās šniūrās. Mėslėjama, kad iš tuo išsirotoliuojė šiaudėne avėle, nuors šiaudėne avėlē Lietovuo išplėta tik XIX o., o Vokietėjuo anėi jau bōva priš 1000 mētu, Latvėjė ėr Estėjė aplėnkė lietovius tuokēs avėlēs 100 mētu.

Prietaisus šiaudėniams aviliams rėštė

Bėtininku draugėjė Kretinguo ikūrė vienuolis

XIX o. II p. – riemėnės bitininkīstės pradė pasaulie. Amerikuons Dadens sokūrė riemėni āvėli (āuli). Atsirādos riemelems bėtės pradiejė tvarkinga siūtė kuori. Riemėniu avėliū (auliū) īr ivairiausiu konstrukcėju, vadėnamu „varšavėniu“ (lėnkėšku), „lėipa“, ištuobulinta Žemaitėjės bitininku draugėjės vāda vienuoli pranciškuona Juona Pečkaiti ėr kt.

Dėdėlė naujuovė bėtininkāvėma istuorėjuo bōva vadėnama magazīna sogalvuojėms. Ta īr lig kuoki ontra aukšta so kuorēs bėtiu avėlie īrėngėms, kad meduneši meto bėtės torietu kōr padietė sonešta nektāra ėr tēp prineštu kou daugiau medaus. Vienuolis Jeruonims Pečkaitis pažonga bėtininkīstie siejė so daugiaaukštes avėlēs.

Kad jau ožsiminta api Juona Pečkaiti, būtėna rēk pasakītė, kad ons, išmuokės bitininkautė iš sāva tievieli, atvažioudams i Kretinga atsivežė do avėlius ėr pastātė Kretinguos vienuolīna suodnė. Matīdams, kad nuorėntims ožsiimtė so bėteliems trūkst bėtininkāvėma žėniū, 1917 m. ikūrė Kretinguos bėtininku draugėjė „Spiečius“, paskiau pervadėna į „Bitė“. Draugėjės veikla išplietuojė Darbienūs, Laukžemie ėr kėtuos Žamaitėjės vėituos. Tuokiū skīriu bōva 22. Nu 1918 metu Juons Pečkaitis – tievs Jeruonims organizāva bėtininku kursus, 1921 m. atidārė vėinmētė bitininkāvėma muokīkla. Pri vienuolīna bōva isteigtas dėrbtovės, kōr bōva dėrbamė avėle. Vienuolis Juons Pečkaitis – tievs Jeruonims parāšė 2 kningas: 1919 m. – „Ką turi kiekvienas „Bitės“ draugijos narys žinoti“ ir 1921 m. – „Bitininkas“. 1921 m. vienuolīna suodnė bōva 20 avėliū.

Pratesont minti api Kretinguos bėtininku draugėjė, ana atsikūrė atkūros napriklausuomībė 1999 m. Iki 2006 m. vaduovāva Violeta Šedienė, paskiau Augosts Lataks, dabar vėl vaduovau Violeta Šedienė. Draugėjuo – 84 bėtininkā. Laika 2 tūkst. 300 bėtiu šeimū.

Bičiulīstė – švėnts dalīks

„Žmuogaus bėndravėms so bėtiems Lietovuo sukūrė dėdėlē grāži papruoti, vadėnama bičiulīstė“, – sakė N. Vasiliauskienė. Bičiulēs lioub palėktė do ar kelė bėtininka tou atvejo, ka vėina katruo nuors bėtininka drevie ar avėlie (aulie) sosīmetė kėta bėtininka spietlios. Ons savininkou nabōva gražėnams, anam tik reikiejė praneštė, kōr apsigīvēna anuo bėtės. Bičiules patāpa ėr kėto būdo – duovanuodamė spiečio. Bičiulīstė bōva laikuoma švėnto dalīko. Bičiule vėinė kėtims natoriejė teisės nusižėngtė ni darbās, ni mintėmis, tėkiejė, kad bėtės anū nanuošėrdōma išdous.

Šēs laikās Lietovuos bėtininka kuožnas metās rėng sāva švėntės na tik vėina dėina, pasikvėit bėtininku ėr iš kėtū šaliū, reng vėsuokės varžītovės, pvz., rėmieliu kalėma, dūmėnės oždegėma, karto pramuogau, klausuos koncertu ėr pan.

Lietovuo, gāl sakītė, īr trīs bėtininku grupės: ūkininkā –bėtininkā pruofesiuonalā, bėtininkā miegiejē ėr bėtininkā, katrėi bėtininkau žemės ūki bėndruovies. Lietovuo laikuoma api 200 tūkst. bėtiu šeimū, par metus sorenkama nu 6 lig 7 tūkstontiu tuonu medaus.

Apsaugėnis sietelis, dūmėnės ėr maitintovės

Kon gal rastė saugīkluos

No, o kon Kretingos muziejaus saugīkluos galem rāstė iš senūju bitininkāvėma laikū? Pasėruoda, išsauguotas īr šiaudėniu avėliū kepōrės ir riemėnē avėlē (aulē), bėtiu šerīklas (penietova), somtielis kuorems imtė, trīškīnė bėtiu spėitliou vondėnio apšlakstītė, rūkītovs, bėtininka galvuos apdangals, presos – prietaisos šiaudėnems avėlems dėrbtė. Pašnekuovė klausė, gal kam īr iduomo, kāp dārė tus šiaudėnius avėlius? Tam prietaisė – medėniam pagrindė sokalta 20 ketorkompiu pagaliū, vėdorie ketorkompė sokiniejama ašis, katruos vėršou bōva pritvėrtinta ronkėna. Daront šiaudėni āvėli gniūžtė šiaudū bova iterpama tarp pagaliū ėr, spaudont ronkėna, presoujama. Po tuo atskėras šiaudū apvėjės sojungamas karklu karnuomis.

O kon dėrba so tou rūkītovo? N. Vasiliauskienės žuodes, vėsė žėnuom, kad bėtės īr pėktas, no gal šiolaikėnės muokslininku išvestas veislės ir ramesnės, bet ėr bėtininka nanuor būtė sokondliuotė, nuors galvuojama, kad, je nesi alergėšks, žmuogou gal ikostė ėr 500 bėtiu – nanumėrsi.

Iš tėkrūju bėtės ont žmuoniū pol skėrtingā, kai koriū žmuoniū kvaps dėdėle napatink, diel tuo bėtininkā, ēdamė pri bėtiu, išsimauda, apsivelk švarēs drabužēs. Bėtės gāl apramintė so vondėnio ar dūmas. Ī speciali prietaisa – rūkitōva, ar dar vadinta rūkli, diejė driegnuos eglės miedi žėivies, katra rūkst ėr apramėn bėtelės.

„Kam dėdėlē iduomos bėtiū gīvenėms, gal nuvažioutė ī Aukštaitėjė, Stripeikiu kaima, kōr 1984 metās ikorts bitininkīstės muziejos. Tėn gal pamatītė muoderniausi stėklėni āvėli ėr veizietė, kāp kuoriūs gīven bėtės, pažintė anū šeimīna iš artiau, pasmalsautė api bėtės muotinelės, bėtės darbininkės ėr tranus“, – skaitytuojams patarė Nijuolė.

Medos – šiaudā, o žėidadolkės – grūdā

Api bėtelės ėr anū nauda, sakė Nijuolė, daug gal papasakuotė kuožnos bėtininks. Kretinguos bėtininku draugėjės pėrmininkė Violeta Šedienė sok na tik mēdo, renk ėr pėki, ėr dounēlė, ėr žėidadolkės, ėr pėinieli. Pasak Violetas, medos – ta šiaudā, žėidadolkės, pėinielis, dounēlė, pėkis – grūdā. Pėkio bėtės klėjou avėli kraštus. Pėki bėtės sorenk nu žėidū pumpurū. Ta īr augalėnė apsaugėnė derva arba bioluogėnis antibijuotiks. Pėkis stėprėn kraujagīslės ėr vāla kraujuotaka, tōr vėsuokiū mikroelementu ėr bioflavanoidu. Vartuojams gīdont žaizdas, uopas, nušalėmus, sanariū lėgas, bornuos ertmies, gerklies, šlapėma organu, grībelėnės lėgas, tink skausma mažėnėmou. Dounelė ėrgi tōr daug mikroelementu. Ana išemama iš vāška kuorieliu. Nikumet naišemamė vėsė kuore, palėiktama vėrš perū, kad kėtās metās nabūtu sėlpnas bėtės. Pėinielis renkams nu bėržieli vėdori. Pėinelie, nego medou, vėskuo 100 kārtu daugiau. Bėtiu pėinieli gamėn jaunū bėtiu rīklėis liaukas. Pėinielis emams nu vėkšrioku. Oi, kėik daug bitininkė žėna api bitininkāvėma. Dar vėins Violetas pasakuojėms: „Vāsara tik auštont išvažioujo pri bėtiu. Rīta onkstėi – saulės tekiejėms. Gražē – pasakėška gražē. Darbs maluonos. Pavāikšta, kol atsikel bėtės, je medunešis anuos kēlas tekont saulē. Par žīdiejėma pasidžiaugi suodū kvapās, pumpurās, žėidās. So bėtiems tori darboutėis ramē, bėtės namiegst staigiū jodesiū. Rēk lietā, atsarge dėrbtė, nabėldietė, nagrobē so anuoms elgtėis. Jē esi pėkts, nuori nanuori tori nusiramintė, kėtēp nagaliesi dėrbtė, bėtės daruos narāmės. Ėr pėkta žmuogo bėtės padarīs gero“ – tep mėslėj Violeta.

„Iš tėkrūju Violeta – na žemaitė, tik aš parteikdama mintis, anou pavertiau žemaitė, bet gal nasopīks, senē gīven Žemaitėjuo“, – joukava N. Vasiliauskienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas