Pajūrio naujienos
Help
2024 Birželis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Apklausa

Ar domitės dabar pristatoma mero ir Tarybos 2023 m. ataskaita?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

„Kretingos krašto ainiai“ kol kas – be pirmininko

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Kultūra
  • 2023-09-15

Susirinkimą moderavo dvejus metus „Kretingos krašto ainiams“ vadovavusi Kretingos rajono Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė.

Trečiadienį Kretingos muziejaus Baltojoje salėje įvykusiame klubo „Kretingos krašto ainiai“ susirinkime neatsirado nė vieno nario, norinčio būti pirmininku. Po diskusijų nuspręsta suformuoti 5 narių valdybą, kurią sudaro: Romandas Žiubrys, Ingrida Bakaitė, Alfonsas Lekavičius, Andrius Miežis ir Kristina Rimienė. Jie klubo vadovą turėtų išsirinkti pirmame savo posėdyje

Pareigas mėtė kaip kamuolį

Dvejus metus klubo pirmininke buvusi Dalia Činkienė pareigas perimti siūlė naujajam Kretingos muziejaus direktoriui R. Žiubriui, K. Rimienė – jo pirmtakei Vidai Kanapkienei. Ši kandidatūrą atsiėmė iškart, o R. Žiburys, pasakęs atsiprašymo kalbą, bandė išsisukti, motyvuodamas per daug dideliu užimtumu.

„Esu maksimalistas, stengiuosi viską padaryti iki galo, nenoriu nuvilti žmonių, kuriems esu pasižadėjęs. Bet aš būsiu tas sraigtelis, kuris klubui padės gyvuoti“, – žadėjo jis. V. Kanapkienė teigė kažkada turėjusi 11-a visuomeninių veiklų, ir viską spėjusi. „Pasirinkit į tarybą žmones, su kuriais norėtumėt dirbti, pasirinkit pavaduotoją, ir jie tikrai padės“, – bandė įtikinti V. Kanapkienė.

Nepavykus klubo pirmininko pareigos buvo siūlomos ir Aldonai Kruševičiūtei, ir Kristinai Rimienei, ir Ingridai Bakaitei, ir Andriui Miežiui – nesutiko nė vienas. „Nieko gero iš manęs nebūtų. Idėjų galėčiau pasiūlyti, o daugiau... Esu pratęs dirbti vienas, nei su kokiomis tarybomis, nei su politikais neturėjęs nieko bendro. Jausčiausi kaip koks asocialas“, – pašmaikštavo dailininkas A. Miežis. Dar buvo užsiminta, kad klubo pirmininku galėtų būti Alfonsas Lekavičius, taip pat menininkas. Tačiau posėdyje jis nedalyvavo, o kaip gi rinksi „už akių“?

Vargais negalais pirmininku būti pavyko įkalbėti R. Žiubrį, bet trumpam. Atmosferai aprimus, apsidžiaugusi D. Činkienė paaiškino, kad nė geriausiems norams esant toliau vadovauti klubui ji būtų negalėjusi, mat šis klubas teikia projektus, o ji, kaip Kultūros tarybos narė, dalyvaujanti juos vertinant. „Būtų tikrai negeras reikalas“, – atviravo Dalia. Ši mintis tapo tarsi išsigelbėjimo šiaudu prieš savo valią ėjusiam R. Žiubriui. „Jeigu klubas veiks Kretingos muziejuje, o aš, kaip to atskiro juridinio vieneto pirmininkas, priiminėsiu sprendimus, tai irgi atsiras interesų konfliktas, – įsitikinęs jis. – Dalia negali teikti paraiškos, nes pati jas vertina, o aš negalėčiau pasirašinėti dokumentų, kuriuos pats pateikiu“, – išdėstė jis.

V. Kanapkienė interesų konflikto teigė nematanti, esą klubo buveinę savo sprendimu oficialiai yra patvirtinęs rajono meras, klubas yra visuomeninė, o ne kokia pelno siekianti, ne politinė organizacija ir ne viešoji įstaiga.

„Vyriausioji tarnybinės etikos komisija vertintų tik faktą, o ne aplinkybes. Konfliktas yra – vadinasi, ir pažeidimas yra“, – akcentavo įpirštomis pareigomis atsikratęs R. Žiubrys.

Nuveikta nedaug, bet užtenka

D. Činkienė keliais sakiniais apžvelgė klubo „Kretingos krašto ainiai“ veiklą per dvejus jos vadovavimo metus. „Pareigas perėmiau ne itin geru laikotarpiu man asmeniškai, ir tai turėjo įtakos“, – atviravo buvusi pirmininkė. Daug laiko ji skyrusi organizaciniams reikalams, kaip klubo įstatams parengti ir įregistruoti, sutvarkyti reikalus banke. O vienas ryškesnių darbų – tęsiamas projektas „Metai ir žmonės“, kurio tikslas yra prisiminti ir pagerbti asmenybes, kurios paliko pėdsaką Kretingos rajono istorijoje ir kultūroje. Praėjusiais metais, minint visuomenės veikėjo miškininko Rimanto Antano Kviklio 90-ąsias gimimo metines, kaip anksčiau ir kitiems šviesuliams – choreografei Ligijai Sofijai Vaičiulėnienei, režisieriui Egidijui Radžiui, chorvedžiui Gediminui Purliui, – prie Kretingos rajono kultūros centro už 800 eurų buvo pastatytas vardinis atminimo suolelis.

„Kultūros įstaigų materialinė bazė buvo skurdi, daug ko trūko. Būdamas Savivaldybės tarybos narys, Rimantas Kviklys iš valdininkų kabineto neišeidavo tol, kol negaudavo teigiamo atsakymo. Kultūros žmonėms jis išties daug yra padėjęs“, – kalbėjo D. Činkienė. Ji prisipažino dėl susiklosčiusių aplinkybių daugiau kažko įspūdingo per kadenciją nenuveikusi, tačiau klubo bendraminčiai prašė nesikuklinti – esą per miesto šventę Kretingos centro skveras papuoštas kretingiškių fotografijos darbais, o tai juk taip pat esanti klubo „Kretingos krašto ainiai“ įgyvendinta idėja.

Kretingos muziejaus direktorius Romandas Žiubrys atsisakė būti klubo „Kretingos krašto ainiai“ pirmininku, kadangi įžvelgė interesų konfliktą.

Prašė remti iniciatyvas

V. Kanapkienė papasakojo apie šiemet 25-erius metus mininčio klubo „Kretingos krašto ainiai“ ištakas – kokie jo tikslai, veiklos kryptys.

Anot buvusios ilgametės direktorės, Kretingos muziejus visada turėjo finansinių sunkumų, ypač vykdant kultūrinę ir švietėjišką veiklą. „Rajono Taryboje niekada neturėjau daugumos palaikymo, lėšos upėmis neplaukė, reikėjo galvoti, kaip užsidirbti“, – kalbėjo V. Kanapkienė. Tik didiesiems, kapitaliniams, projektams europinės lėšos buvo skiriamos iš fondų. Buvusi direktorė nedrįsdavusi Savivaldybės prašyti pinigų, pavyzdžiui, laiptams ar palangei suremontuoti, ratinės stogui pataisyti, nes vis tiek jų niekada negaudavo. „O kiek paraiškų buvo pateikta dėl rožyno prie muziejaus sutvarkymo, dėl kitų dalykų...“, – prisiminė ji. Smulkūs remontai, sakė, buvo finansuojami iš muziejaus specialiųjų programų lėšų, o „minkštoji“ veikla – vien tik iš projektų.

Muziejui norėjosi visuomenei pristatyti, populiarinti grafų Tiškevičių kultūrinį palikimą, paveldo objektus. Klubas 1998-aisiais tam ir buvo įsteigtas, kad telktų rajoną garsinančius kraštiečius, kurie padėtų kurti muziejų. Taip atsirado nemažai mecenatų. Pavyzdžiui, vienas jų klubo garbės narys Vladas Algirdas Bumelis „Kristale“ chorui yra suteikęs 1 tūkst. eurų labdarą, kai kurie prisidėjo muziejui kuriant rožyną ir t. t. Kaip pasakojo buvusi direktorė, visos muziejaus Dvaro šventės taip pat buvo organizuojamos iš „Kretingos krašto ainių“ rėmėjų, verslininkų lėšų.

Klubas reikalingas ir tam, kad būtent po Kretingos muziejaus stogu būtų kviečiami susirinkti žinomi kraštiečiai. Jaunimas daugelio iš rajono kilusių asmenybių nepažįsta, nežino, kokios jų veiklos ir pasiekimai. Klubą V. Kanapkienė pavadino ne biurokratiniu dariniu, o nuoširdaus, atviro bendravimo organizacija, žmones telkiančia kūrybinei veiklai. Būsimojo klubo pirmininko ji prašysianti remti kūrybines iniciatyvas. Tarp jų – Vilniuje gyvenančio kraštiečio Romualdo Beniušio turistinio maršruto „Grafų Tiškevičių kelias“ idėją. Ji jau pradėta įgyvendinti. Belieka atspausdinti „Žygeivio“ pasą, kurio maketas paruoštas, ir objektus pažymėti tam tikrais ženklais. Kita iniciatyva, kurią buvusi muziejaus direktorė prašė palaikyti, – išleisti kraštiečio Aloyzo Pocius knygą „Žolynų rojaus paukštis“, skirtą Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai. Yra parašyti tekstai – pamąstymai apie šią asmenybę, yra iliustracijos, parengta maždaug 3 tūkst. eurų leidybos sąmata.

Kultūros židinys muziejuje turi būti

Prie klubo ištakų buvusi mokytoja Aldona Kruševičiūtė prisiminė jį steigiant pasakytus prasmingus poeto Sigito Gedos eilėraščio žodžius: „Arkim, broliai, pūdymėlį, saugokim vieni kitus“, linkėjo, kad kretingiškiai suremtų pečius ir „artų pūdymėlį“, siektų tų pačių tikslų.

Kultūrininkai, pasak A. Kruševičiutės, yra mažuma ir visada buvo skriaudžiami.

„Savo mokiniams aš sakau: didžiuokimės Kretinga. Jai – 770 metų, Vilniui – 700. Kretinga senesnė, be Kretingos nebūtų buvę Lietuvos. Mokiniai netiki, o aš, sakau, įrodysiu“, – kalbėjo klubo narė. Jos žodžiais, valstybė egzistuoja, kai turi savo kalbą, istoriją ir kai moka juoktis. Kuriant Lietuvos kariuomenę aktyviai dalyvavo Kretingoje gimęs generolas Vladas Nagys-Nagevičius. Pirmąją Lietuvos istorijos knygą lietuviškai parašė Simonas Daukantas, kurį išmokti rašto tėvas iš Kalvių kaimo (Skuodo r.) atvežė pas vienuolius į Kretingą. Pirmąją žinomą knygnešių organizaciją įkūrė ir finansavo ne kas kitas, o Nasrėnuose gimęs Motiejus Valančius, pirmoji Lietuvos humoristė buvo iš Kretingos kilusi Liūnė Janušytė.

„Kretinga neturi užleisti pozicijų, turim apie tai kalbėti, rodyti“, – sakė A. Kruševičiūtė, linkėdama, kad Kretingos muziejuje ir toliau būtų išsaugota kultūros židinio funkcija.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas