|
|
|
Egidijaus Radžiaus teatras dalyvavo tarptautiniame projekte
Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatras vasarą užbaigė išvyka į Latviją, kur Brocenu mieste išvien su jo teatro grupe ir Mažeikių kultūros centro mėgėjų teatro trupe „VISAVI“ dalyvavo bendrame kūrybiniame projekte – parodė spektaklį „Eglė – žalčių karalienė“, sukurtą mažeikiškės režisierės Daivos Gedvilienės. Kretingiškiai – pagrindiniuose vaidmenyse Pasak Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiojo režisieriaus Nerijaus Gedmino, spektaklis vyko netradicinėje aplinkoje – palei paplūdimį, žiūrovai sėdėjo kalvos papėdėje, tad pati aplinka prisidėjo kuriant žemėje ir jūroje vykstančią dramatišką atmosferą. O dar gamtos metamorfozės – lietus nustojo pliaupęs, likus 5 minutėms iki spektaklio pradžios, ir staiga nušvitusi saulė suteikė mistiškumo, kuris būdingas šiam lietuvių liaudies kūriniui, savaip interpretuotam D. Gedvilienės. Jungiamąja grandimi spektaklyje tapo ne vien Eglės ir Žilvino personažai, bet ir į jų tragiškos meilės istoriją sekančios jūros, žemės, vėjo Motės – savotiški pačios Eglės prototipai. Pagrindiniai vaidmenys atiteko kretingiškiams aktoriams: Eglę vaidino Julija Train-Serapinienė, Žilviną – Rolandas Normanas, dar vaidino: Karolina Mažrimaitė – Drebulę, o Liuda Grikpėdienė, Vida Slavinskė, Loreta Jonutytė įsikūnijo į Jūros motes. Pažintis užsimezgė festivalyje „Spektaklis vyko lietuvių kalba, tačiau prieš jo pradžią buvo papasakotas siužetas, nes mūsų mitologija latviams nėra gerai žinoma, kaip, beje, ir jų – mums. Režisierei D. Gedvilienei teko pasukti galvą, kaip ir kam išdalinti užduotis, o patys latviai, vadovaujami režisierės Vandos Strogonovos, praturtino spektaklį folkloro kolektyvų programa“, – apie pasisekusį projektą kalbėjo N. Gedminas, užsiminęs, kad dar sieks jį realizuoti Mažeikiuose ir Kretingoje. Paklausus, kaip kilo mintis sukurti šį projektą, N. Gedminas sakė, kad jau senokai jų teatras draugauja su mažeikiškiais, nuolat būna kviečiami į jų rengiamus Žemaitijos regiono teatro festivalius „Invazijos“, kur dažnai dalyvauja latvių ir estų kolektyvai, stebinantys ne vien šiuolaikiškumo dvasia, bet drąsa sugrįžti prie klasikos – ir šiemet latviai parodė Henriko Johano Ibseno dramą „Lėlių namai“. Šiemet po festivalio, kuriame kretingiškiai parodė savo populiariąją Vaižganto dramą „Žemės ar moters“, bendraujant per vakaronę, D. Gedvilienei ir kilusi mintis į savo sukurtą spektaklį įraukti dar du kolektyvus. „Rezultatas, manau, pateisino ir spektaklio režisierės, o ir mūsų visų lūkesčius“, – tvirtino N. Gedminas.
Pradės ruoštis Dainų šventei Pasidomėjus šiųmetinio sezono E. Radžiaus teatro planais, jo vadovas sakė manąs, kad sezonas nebus lengvas, nes teks ruoštis artėjančiai Dainų šventės Teatro dienai. „Mano žiniomis, vyks pasirodymai prie Valdovų rūmų, jų kiemelyje – lietuviškojo teatro raidos prezentacija, teatrinis vyksmas-meninė provokacija Katedros aikštėje, taip pat – eisena su gyva galerija lietuvių kultūros veikėjų, tiksliau – jų antrininkais, galbūt Žemaitės, Kudirkos, Vaižganto ir kitų, šių dabar jau ieškoma“, – kalbėjo R. Radžiaus teatro vyriausiasis režisierius, dar vadovaujantis ir Klaipėdos žydų bendruomenės teatrui „Šatil“. Šį rudenį, spalio 4-ąją, minint Pasaulinę muzikos dieną, kretingiškių teatro mėgėjų lauks bendras E. Radžiaus teatro ir Kultūros centro projekto „Dėlionė miestui – 770“ pratęsimas: Šeiko šokio teatro spektaklis „Bolero-Extended“ (choreografas Palle Granhoj), o gruodžio 1 d. – koncertas „Holivudo žvaigždės“, skirtas labdaros vakarui „Palaiminki gerumą“. Taip pat spalio 25 d. iš festivalio „Platforma“ programos Kretingoje bus parodytas Zoe Bernabeu ir Lorenzo Covello šokio spektaklis „Un po di piu“.
|
|
