|
|
|
Operos dainininkės mama: „Mes lamingi, kad ji yra mūsų gyvenime“
Jaunosios kartos operos solistė 30-metė Gabrielė Kupšytė, dainuojanti Londono Karališkajame operos teatre, gimė ir užaugo Baubliuose, Eleonoros ir Sauliaus Kupšių šeimoje. Koks buvo dainininkės kelias nuo Kretingos iki karjeros aukštumų Londone, kokios charakterio ir prigimtinės savybės padėjo to pasiekti, mintimis apie savo dukterį su „Smilčių“ skaitytojais pasidalino operos solistės mama Eleonora Kupšienė. Be Gabrielės, šeimoje augo ketveriais metais už seserį vyresnė Valdonė. „Abi mergaitės augo gražioje sodyboje, gamtos turtingoje aplinkoje, lankė Baublių pagrindinę mokyklą ir važinėjo į užsiėmimus Kretingos meno mokykloje, dukteris mokė chorinio dainavimo mokytoja Violeta Andruškevičienė. Nors meno mokyklą lankė ir baigė abi dukterys, vyresnėlė pasirinko ekonomikos studijas, jas sėkmingai baigė Lietuvoje ir Danijoje, kur pasiliko dirbti ir gyventi. Gabrielė pasuko išskirtinai muzikos keliu“, – prisiminė E. Kupšienė. – Koks vaikas buvo Gabrielė, kokia buvo jos vaikystė? – „Pajūrio naujienos“ paprašė papasakoti Gabrielės mamos. – Gabrielė nuo vaikystės buvo išskirtinis vaikas. Visada siekė savo tikslo, stebėdavo suaugusiuosius, klausydavosi muzikos, viskuo domėjosi, visko klausinėdavo, turėjo savo stilių ir pasirinkimą. Jai buvo įdomūs visų atlikėjų pasirodymai, tarp jų – ir popmuzika, ir klasika, vėliau – vaidyba ir pagaliau – opera. Mums, tėvams, tada dar buvo sunku suprasti, apie ką duktė svajoja ir ko nori gyvenime, nes buvo dar maža. – Kas pastebėjo mergaitės talentą dainuoti, kokie mokytojai ją mokė? Kokių gabumų, be dainavimo talento, ji dar turi? – Gabrielės talentą pirmoji pastebėjo muzikos mokytoja Judita Viluckienė, kai duktė dar lankė darželį. Po to mergaitę išleidome į Kretingos meno mokyklą, kur ji chorinio dainavimo mokėsi pas Violetą Andruškevičienę. Kretingos meno mokykla atvėrė vaiko norą dainuoti. Mes, tėvai, pastebėjome, kaip ji nekantriai laukia, kada reikės vykti į mokyklą. Dar pradinėse klasėse ji buvo ir norėjo būti savarankiška – nenorėjo būti lydima į mokyklą ar iš jos, pykdavo ant manęs ir sakydavo, kad esu „seklė Morka“ ir kad ji pati kuo puikiausiai žino kelią namo. Vėliau duktė įstojo į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją, baigusi ją – mokėsi Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, po to sekė mokslai Londono Karališkojoje akademijoje. Gabrielė turi ir kitų gabumų: ji gražiai piešia, tapo ant drobės, domisi psichologija, daug skaito, analizuoja situacijas.
– O duktė pykdavo, kai reikėdavo mokytis dainuoti, ar tai jai tiesiog patiko ir sekėsi viskas iš prigimties? – Manau, kad Gabrielė visada su didžiausiu malonumu ir meile mokėsi muzikos, jai tai patiko, ji grojo pianinu, dainavo. Manau, susidėjo viskas – noras, prigimtis ir talentas. – Ar šeimoje, giminėje yra dainingų žmonių. Iš ko yra paveldėtas talentas, o gal dalis jo yra išugdyta per nuoseklų darbą? – Šeimoje dainingi buvo mano mama, tėvas, dainuoju ir aš pati. Giminėje turime ir muzikantų. Ko gero, susideda daug dalykų: gebėjimai, noras, užsibrėžtas tikslas ir, žinoma, išsiugdytas didžiulis darbštumas.
– Ar dažnai matotės su dukra? Ar ji dažnai vieši Baubliuose? Ar tenka nuvažiuoti pas dukterį, tarkim, į Londoną? – Su dukra nesimatome dažnai, tačiau yra galimybė pabendrauti per nuotolį. Kai gali, ji mus aplanko Baubliuose, o mes taip pat stengiamės aplankyti dukterį ir pamatyti jos pasirodymus Londone, kur ji šiuo metu gyvena ir dirba. – Kada pirmą kartą pamatėte savo dukterį didžiojoje scenoje? Ar tai įsiminė? Ką apskritai jaučiate, matydami dukterį scenoje, girdėdami gerus atsiliepimus, skaitydami interviu su ja? Koks jos vaidmuo Jums įsimintiniausias ir labiausiai patinkantis? – Kai pirmą kartą dukterį pamatėme Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje, kur ji įkūnijo Romeo vaidmenį Vincenzo Bellini operoje „Kapulečiai ir Montekiai“, tai labai sujaudino, o dar tas vyro vaidmuo... Sunku buvo suvokti, kad tai mūsų duktė – talentinga, atsidavusi neapsakomo grožio menui. Supratome, kad ji pasirinko tinkamą savo gyvenimo kelią ir juo sėkmingai eina. Kai per kiekvieną savo solinį pasirodymą Gabrielė atlieka Balio Dvariono kūrinį „Žvaigždutė“, be galo sujaudina nuostabus dukters balsas, atlikimas. Gabrielė labai daug pasiekė savo noru, gebėjimais, svajonės ir tikslų siekiu. Mes, tėvai, esame labai laimingi, kad ji yra mūsų gyvenime, ji – mūsų džiaugsmas. Ir linkime jai dar daug įdomių vaidmenų, visada būti tarp nuostabių intelektualių žmonių ir toliau garsinti savo ir savo krašto vardą. – Kokių charakterio savybių turi duktė, kas iš jų jai padeda scenoje? – Gabrielė yra stiprus, savimi pasitikintis žmogus. Ji mėgaujasi savo tvirtumu ir žinojimu, ką daro. Tikrai norėtųsi, kad ji ir išliktų pasitikinčia savimi.
|
|
