Vardiniai ženklai – ir kretingiškiams istorikams

Vardinius ženklus Juliui Kanarskui ir...

Palangos gintaro muziejuje įvykusioje III tarptautinėje mokslinėje grafams Tiškevičiams skirtoje konferencijoje „Alberto Vijūko-Kojalavičiaus skaitymai 2023“ Genealogijos, heraldikos ir veksikologijos instituto vardiniais ženklais „Už genealogijos, heraldikos ir veksikologijos mokslo tiriamuosius darbus“ apdovanoti ir Kretingos muziejaus istorikai Jolanta Klietkutė bei Julius Kanarskas.

Grafą išryškino kaip rezidencijų puoselėtoją ir naujovių diegėją

„Gavęs temą, kuria turėsiu kalbėti apie grafą Juozapą Tiškevičių kaip apie šeimos rezidencijų puoselėtoją ir naujovių diegėją, svarsčiau, ką gi pasakysiu naujo, kad nesikartočiau? Papasakojau, kas prieš kelerius metus atradimas buvo ir man pačiam, o konferencijos dalyviai išgirdo pirmąkart“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė J. Kanarskas.

Vartydamas muziejuje saugomą Tiškevičių dvaro archyvą, nagrinėdamas dokumentus, kuriuos prieš 5-erius metus perėmė amžinybėn išėjus Donatui Butkui, jis aptiko, kad technines naujoves mėgęs grafas Juozapas Tiškevičius būtent Kretingoje, rekonstruotame dvaro vandens malūno pastate, 1883-aisiais pasistatė pirmąją Lietuvoje hidroelektrinę. Istorikas pakomentavo, ir kada ji pradėta statyti, ir kada pabaigta, išvardijo pavardes žmonių, kurie, statant elektrinę, dirbo, kiek kam už darbus buvo sumokėta. Elektros energija iš pradžių buvo tiekiama tik Žiemos sodui, o vėliau – rūmų patalpoms apšviesti.

...Jolantai Klietkutei įteikė Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto valdybos pirmininkas Paulius Vaniuchinas.

J. Tiškevičius – vienas turtingiausių XIX a. Lietuvos didikų, valdė 27 dvarus su 437 tūkst. ha žemės ir turėjo tris šeimos rezidencijas. Anot J. Kanarsko, labiausiai akcentuojamos Lentvario ir Kretingos rezidencijos, tačiau dar viena buvusi Trakų gatvėje Vilniuje, kur yra įsikūrusi apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka.

Kretingoje rezidenciją grafas nusipirko iš didikų Zubovų. Kadangi ši rezidencija buvo skirta gyventi nuolat, ji ir turėjo būti moderni, įrengta pagal geriausius to meto Europos rezidencijų pavyzdžius. Naujoji šeimos rezidencija garsėjo mišraus stiliaus parku ir Europoje aukščiausiu stikliniu priestatu su jame įkurdintu Žiemos sodu, kuriame augo palmės ir daug kitų egzotiškų kraštų augalų, buvo įrengtas krioklys, fontanas, o sienas puošė koralai. Suderinus su Rusijos imperijos pašto ir telegrafo ryšių ministerija, Kretingos dvaro rūmuose grafas J. Tiškevičius atidarė ir pirmąjį Vakarų Žemaitijoje telegrafą – 1878-aisiais iš čia buvo išsiųsta telegrama. J. Kanarsko žodžiais, prašmatnumo Kretingos rezidencijai suteikė 1882 m. nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono ryšio linija, kai grafui atsirado galimybė telefonu susisiekti su Rietavo dvarais. Kadangi J. Tiškevičiui dėl ligos sunku buvo judėti, su savo dvaru, su palivarku patogiau susisiekdavo telefonu.

Kurorto gimimo vietą pasiūlė įprasminti

O iš tėvo Mykolo Tiškevičiaus paveldėtąjį Palangos dvarą grafas J. Tiškevičius pasirinko kaip vasaros rezidenciją.

Tačiau kur buvo pirmasis, pats seniausias, dvaro pastatas? Kur gyveno Tiškevičiai, įsigiję Palangą? Į šį klausimą konferencijoje atsakė Jolanta Klietkutė. Rinkdama medžiagą, apie tai ji klausinėjusi senųjų palangiškių, bet šie tik arba patraukydavę pečiais, arba nurodydavę kurhauzą. Bet – ne, tai ne kurhauzas. Kaip pavadino Jolanta, Palangos lopšys buvo kitoje Vytauto gatvės pusėje, netoli Rąžės upės vingio, dabartinio „Naglio“ kino teatro vietoje. Valstybinis kino teatras čia pastatytas sovietmečiu po gaisro – per jį mediniai grafų namai virto griuvėsiais.

Anot istorikės, senieji palangiškiai kalbėjo, kad gaisras kilęs dėl kažkieno įmestos granatos, tačiau priežastis buvusi kita. Pokario metais šiame pastate veikė Palangos miesto ir valsčiaus vykdomieji komitetai, buvo deputatų rinkimų į SSRS Aukščiausiąją tarybą Palangos miesto apylinkė bei agitacinis punktas. Kaip spėjo atskleisti 2017-aisiais miręs Palangos miesto vykdomajame komitete 1945 m. dirbęs partizanų ryšininkas Stasys Jasas-Narūnas, padegė partizanai, nes norėjo likviduoti čia saugomus rinkimų į Lietuvos SSR Aukščiausiąją tarybą sąrašus. Visas namas supleškėjo, bet pietinėje pusėje antrame aukšte gyvenusi Prano Kuso, kuris tuo metu taip pat dirbo Palangos vykdomajame komitete, šeima per laimingą atsitiktinumą spėjo išsigelbėti, persikėlė gyventi į ūkinį pastatą. J. Klietkutė „Pajūrio naujienoms“ sakė tuos faktus apie Palangos ištakas po kruopelę rinkusi kantriai ir ilgai, daug laiko praleidusi bibliotekose skaitydama tarpukario spaudą. Domėtis paskatino, daug konsultavo savo gimtinės šaknų ieškojęs P. Kuso sūnus medicinos mokslų daktaras Vladas Kusas, su kuriuo Jolanta susipažino taip pat vienoje konferencijų Palangoje. „Šį darbą dirbome mes kartu“, – sakė istorikė.

Apie Tiškevičių dvarą žmonės yra girdėję daug legendų, kaip ir apie grafus. Bet, kaip teigė istorikė, jeigu ne jų epocha, šiandieną Palangą tikriausiai būtume turėję tik kaip mažą ramų žvejų kaimelį, o ne kaip modernų vakarietišką kurortą. Palangos gimimo vietą J. Klietkutė siūlė įamžinti – galbūt atspindint istoriją kino teatro pastato vestibiulyje, galbūt – pritvirtinus atminimo lentą prie išorinės sienos. Pirmoji Lietuvos fotografė moteris Paulina Mongirdaitė prie rūmų vaizduoja maumedžius, apie juos prisiminimuose rašo ir rašytoja Stasė Vaineikienė, kraštotyrininkė Emilija Adiklienė taip pat mini „dvi aukštas storas tujas prie grafaitės namų“, du nuo pastato pusės apanglijusius maumedžius dar mena ir senieji palangiškiai – todėl vertėtų medžius atsodinti. Be to, idėją ir jau parengtą vizualizaciją, kaip atspindėti grafų Tiškevičių indėlį į Palangos kurorto ištakas, per konferenciją istorikei asmeniškai pateikė ir palangiškis architektas Jonas Benetis.

• Rašyti komentarą (8)