Įkvepianti fotomenininko žinia po 7-erių metų vienatvės

„Atiduokite man mobiliuosius ir pradėkime iškilmingąją dalį“, – 67-ojo gimtadienio proga į renginį „menu“, kuriame eksponavo savo inicijuotiems ir organizuotiems renginiams sukurtus autorinius fotoplakatus, instaliacijas bei meno objektus, juokavo į Palangos miesto viešosios bibliotekos parodų salę gausų būrį bičiulių pasikvietęs palangiškis fotomenininkas, asociacijos „Fotobienalė LT“ įkūrėjas Adas Sendrauskas.

Daug gražių žodžių apie bičiulio kūrybą ir jį patį pasakė rašytojas Rolandas Rastauskas (kairėje). Toliau – solenizanto sukurta instaliacija – manekenas. „Viskas, kas ant jo, yra draugų dovanoti daiktai per ankstesnius mano gimtadienius“, – paaiškino Adas Sendrauskas. Šalia fotomenininko – žmona Viktorija.

Kaimą vadina nauju projektu

Tiesą sakant, ta paroda – lyg tarp kitko, svarbiausia – susitikti, mat didžiąją dalį fotoplakatų menininkas prieš 7-erius metus eksponavo „Ramybės“ kultūros centre, ir daugelis šiuos darbus jau buvo matę. „Tada, per 60-metį, pasakėt man tiek daug gražių žodžių, įteikėt daug gėlių ir dovanų, net susigraudinau... Maniau, viskas, dabar jau ilsėsiuos, išvažiavau į kaimą... Kentėjau septynerius metus, kol apsigalvojau – Rolandas Rastauskas čia „kaltas“, tris mėnesius niukino: mesk kaimą, mesk statybas, mesk arklius, mesk žmoną – ką nori, mesk, organizuok parodą!“ – linksmos gaidos toliau nepaleido A. Sendrauskas.

Kad vyras „toks“, pripažino jo žmona Viktorija. Bendru gyvenimo keliu jiedu eina 45-erius metus, užaugino tris sūnus: Artūrą, Leoną ir Kristijoną, 1995-aisiais Palangoje įsteigė fotocentrą, kuriame moteris dirbo iki pat pensijos. „Mano gimtadienius Adas irgi sugalvodavo tokius, kad visa Palanga turėjo žinoti“, – juokėsi ji.

Prieš 7-erius metus sutuoktiniui sumąsčius nutolti nuo visuomeninio Palangos gyvenimo, kaime Kretingos rajone įsirengti sodybą ir laikyti ten dekoratyvinių ožiukų, ožių, ančių, avinų, šunų, žirgų, Viktorija neprieštaravo. „Aš į tą ūkį lig šiol nesikišu, nevažiuoju ten, bet viską vis tiek žinau – kiek antis išperėjo ančiukų, kaip jie ten auga, ką lesa – grįžęs namo, vyras išpasakoja, kai kasdien kartu geriam kavą“, – atviravo ji.

Tarp parodos eksponatų – ir šis išraiškingas fotoplakatas.

Pats A. Sendrauskas kaimą vadina dar vienu savo projektu, kurį ketina paversti edukaciniu-pažintiniu-kūrybiniu. Ne be reikalo ir parodą bibliotekoje jis papildė savo atsivežtais gyvais eksponatais – dviem ožiukais Cibukais, 7-erių metų ožiu Baltuoju Cibiu, ponių veislės kumelaite Kūma-Kūma ir žemaituku Rombiu. Rugpjūčio antradieniais bibliotekoje organizuojamos edukacinės fotosesijos „Kiaušinis“, „Ančiukai“, „Kibiras vandens“, o žirgas Rombis, anot fotomenininko, žirgyne Klausgalvų kaime „pabaigęs kursus“, gavo sertifikatą ir karietoje po kurortą jau gali vežioti poilsiautojus. Pirmieji šią pramogą išbandė stovyklos „Labas, jūra“ vaikai.

Adas – du viename

Anot daug metų fotomenininką pažįstančio rašytojo Rolando Rastausko, draugų knygas arba parodas pristatyti sunkiausia, nes daugybė dalykų, kurie tarpusavy aiškūs ir suprantami, kitiems gali atrodyti migloti, keisti. Bičiulį rašytojas priskyrė kategorijai žmonių, kuriems duota ir energijos, ir vaizduotės. „Būna idėjos sumanytojų, būna įgyvendintojų ir būna laimingųjų, kurie, kaip Adas, yra du viename“, – sakė R. Rastauskas. Jis paminėjo įdomiausius ir didžiausius fotomenininko projektus Palangoje, taip pat Plungėje, kai kurie pasiekė Karaliaučių ir net Kiniją. O tai, kas eksponuojama šioje parodoje, sakė, yra kruopelė darbų iš to meto, kai sovietmečio pabaigoje Palanga buvo nuščiuvusi prieš didžiąsias pertvarkas.

„Pamenu laikus, kai kavinėms net staliukus išsinešti į lauką būdavo nepriimtina. Ir štai tame kultūros fone atsirado pirmieji įdomūs daigai – architektas Albertas Stankevičius Architektų sąjungos Kauno skyriuje įkūrė pirmąją privačią Lietuvos dailės galeriją, netrukus būrelis Palangos dailininkų susibūrė į grupę „Mostas“, atsirado Sendrauskų fotocentras, ilgainiui tapęs stipria aikštele visuomeninių ir kultūrinių meninių iniciatyvų, kurios neištrinamai įsirėžė tarsi akmenyje, ir tas akmuo atriedėjo į biblioteką“, – kalbėjo R. Rastauskas. Nors Adas šiemet švenčiantis ne jubiliejų, o paprastą gimtadienį, bet džiugu, kad tai leidžia draugams žinoti, jog jis yra gyvas, sveikas ir toks pat kūrybingas.

Parodos pavadinimas „menu“, kaip sakė R. Rastauskas, – poetiškai dviprasmiškas, nes jis yra ir apie meną, ir apie atmintį.

„Menas man leidžia prisiminti tuos, su kuriais kartu kūrėme, – neabejojo bendraminčiams padėkojęs Adas. – Būdavo mano idėja, Aldo piniginė, o Gintarės darbas. Rezultatas – ir tie fotoplakatai“. Anot menininko, mažiausia pasaulyje jo įkurta asociacija „Fotobienalė LT“, kurioje viso labo trys žmonės: be jo paties, už finansus atsakingas Aldas Žolys ir dizainerė Gintarė Blauzdienė, kiekvienas – asmenybė, kūrė projektus, bendradarbiavo su didžiausiomis pasaulio organizacijomis.

„Šios mano parodos tikslas – po septynerių metų vienatvės ne tik jus visus pamatyti, bet pasakyti: gal imam ir vėl ką nors įdomaus padarom“? – prasitarė menininkas.

• Rašyti komentarą (1)