Jolita VAICKIENĖ

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, nustatydamas atlyginimą savo politiniam bendražygiui Romandui Žiubriui, laimėjusiam Kretingos muziejaus vadovo konkursą, stebina įstatymų ignoravimu.

Abejotino skaidrumo buvo jau pats konkursas muziejaus direktoriaus pareigoms užimti. Kiek man žinoma, pirmąkart paskelbtame konkurse dalyvavo 5 pretendentai, tarp jų buvau ir aš. Įvertinus konkursui pateiktus dalyvių dokumentus, vėlgi mane pasiekusiomis žiniomis, buvau vienintelė, atitikusi konkurso sąlygas. Tačiau konkursas buvo nutrauktas. Pasklido kalbos, jog minėto konkurso reikalavimų neatitiko viešoje erdvėje jau seniai būsimu muziejaus direktoriumi tituluotas politinio komiteto Kretingos kraštas bendražygis – R. Žiubrys. Tąsyk

A. Kalnius viešai teisinosi, kad konkursą nutraukė dėl per mažo jo dalyvių skaičiaus. Tačiau pakartotiniam konkursui užteko ir trijų dalyvių. Šįkart R. Žiubriui laimėti konkursą kliūčių nebeliko. Į pakartotinį konkursą man duris užvėrė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, nesuteikusi išimtinės teisės netaikyti vienerių metų vadinamojo atšalimo laikotarpio po pasitraukimo iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų, kurias ėjau nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki šių metų balandžio vidurio.

Tuomet tų įvykių aš nesureikšminau ir galvojau, kad viskas tvarkoje. Tačiau dabar, kai visi įvykiai kaip karoliukai veriasi ant vieno siūlo, pamatai tikrą vaizdą ir suvoki, kad viskas vyko planingai.

Pakartotinį konkursą laimėjus R. Žiubriui, kuris, kaip ir A. Kalnius, yra politinio komiteto Kretingos kraštas narys, viešoje erdvėje buvo paviešintas mero potvarkis, kuriuo naujajam muziejaus direktoriui buvo nustatytas darbo užmokestis. Iškart suabejojau to potvarkio teisėtumu, nes jame nustatyta alga neatitiko konkurso sąlygose numatytos algos. Įstatymas griežtai apibrėžia ribas nuo minimalios (koeficientas 9,3 arba 1 tūkst. 729 Eur) iki maksimalios (koeficientas 15,3 arba 2 tūkst. 845 Eur). Jei konkurso sąlygose atlygis būtų buvęs nurodytas toks, kokį A. Kalnius bandė R. Žiubriui nustatyti po konkurso (koeficientas 18,36, arba 3 tūkst. 415 Eur ir dar 20 proc., t.y. 4 tūkst. 98 Eur ), gal ir dalyvių būtų buvę gerokai daugiau. Stebint tokius mero viražus, pagrįstai kyla klausimas, ar ateity nebus piktnaudžiaujama Savivaldybei vykdant viešuosius pirkimus, kai, tarkim, konkursinė rangos darbų kaina iškart bus padidinta, jei konkursą laimės savi?

Abejone pasidalinusi viešoje erdvėje iškart gavau paties A. Kalniaus ir jo komandos atkirtį. Meras teigė, kad tai yra tik potvarkio projektas, kuris dar nepasirašytas, o jį viešinantieji ir aptarinėjantieji siekia tik jam įkąsti ir jį apjuodinti. R. Žiubrys tvirtino, kad „keliamos nepagrįstos abejonės mero potvarkio teisėtumu.“ Tad, kaip buvo suplanavę, taip ir padarė – meras po dienos tyliai ramiai tą potvarkį pasirašė, tikėdamasis, kad nesupratingiesiems paaiškino, o nepatenkintuosius pamoralizavo. Bet toks akivaizdus teisės normų ignoravimas ir savo bendražygio pamaloninimas, mano nuomone, nebuvo normalus elgesys. Viešoje erdvėje dar kartą klausiau: ar nustatydamas neleistinai didelę algą R. Žiubriui meras nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo ir Kretingos rajono savivaldybės biudžetinių (išskyrus švietimo) įstaigų vadovų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo.

Mero A. Kalniaus bendražygiai vėl tvirtino, kad tas potvarkis yra teisėtas, o mano tikslas – ne gauti atsakymą, o sukelti triukšmą. Nežinau, ar mano užsispyrimas išsiaiškinti tiesą, ar viešumo baimė merą privertė neteisėtą potvarkį pakeisti. Algą Kretingos muziejaus direktoriui R. Žiubriui jis sumažino iki įstatymų leistino, tačiau vis dėlto maksimalaus dydžio. Leistinas maksimalaus dydžio atlygis, kiek žinau, lig šiol nebuvo nustatytas nė vienam naujai priimtam Savivaldybės įstaigos vadovui. Po visos šitos muziejaus direktoriui algos nustatymo epopėjos kyla daug klausimų, bet svarbiausias – ar Kretingos rajono savivaldybėje dar galioja įstatymai?

Po tokių mero sprendimų pradedi galvoti, kad praėjusią kadenciją deklaruoti teiginiai – politiniai priešai puola, merui sukinėja rankas, neleidžia dirbti, jį juodina, – buvo tik gerai sukurpta viešųjų ryšių akcija, kurią norima tęsti toliau. Apsidairykime, mero niekas nepuola, gintis nereikia, tik norime aiškumo ir atsakymų – kodėl tokie sprendimai? Atrodo, dabar, kai meras turi absoliučios daugumos taryboje palaikymą ir naujo savivaldos modelio merui suteiktas dideles galias veikti, kartu su savo komanda galėtų darbuotis išsijuosę dėl rajono. Deja, realybę matome kitokią. Tad kas užtikrins, kad tos suteiktos galios bus naudojamos visų rajono gyventojų, ne vien politinių bendražygių gerovei? Nebent viešumas, kaip šiuo atveju, nes kiti kontrolės mechanizmai Savivaldybėje buksuoja.

Be teisės normų, mūsų gyvenime dar veikia etika ir moralė. Labai negarbingai šis potvarkis skamba buvusios muziejaus direktorės atžvilgiu. Kretingos dvaro sodybą atkūrusiai ilgametei muziejaus direktorei Vidai Kanapkienei, kuriai vadovaujant muziejus tapo stipria ir žinoma šalies kultūros įstaiga, net po kasmetinių jos, kaip šios įstaigos vadovės, vertinimų atlyginimas taip niekada ir nebuvo padidintas iki galimo maksimalaus dydžio. O A. Kalniaus argumentai dėl maksimalaus atlygio dirbti net nepradėjusiam naujam muziejaus vadovui nustatymo nuskambėjo įžūliai: „Iš naujo vadovo aš tikiuosi labai daug bei keliu jam aukštą kartelę... Jis gali pasiekti ženklių pokyčių bei turi tam pakankamai kompetencijos.“ (kalba netaisyta – aut. past.). Taigi visi turėtumėme suprasti, kad nei buvusi muziejaus direktorė, nei kitų įstaigų vadovai kompetencijos pakankamai neturėjo ir neturi, svarių rezultatų nepasiekė ir vis dar nepasiekia. Nors už grafų Tiškevičių dvaro „prikėlimą“ turime būti dėkingi būtent Vidai Kanapkienei ir jos vadovaujamai komandai. Tik jų visų dėka į Kretingą sugrįžo Palangos gintaro lobis, apie kurį šiomis dienomis daug kalbama viešoje erdvėje. Tačiau už tai, kad šia kolekcija galės džiaugtis kretingiškiai ir mūsų miesto svečiai, Vidai Kanapkienei padėkota nebuvo.

Noriu akcentuoti, kad didžioji dalis lėšų dvarui atstatyti keliavo ne iš Savivaldybės biudžeto, bet iš kitų šaltinių, kurių direktorė ieškojo nenuilsdama. Jos padaryti ir Kretingai dovanoti darbai yra labai dideli ir reikšmingi. Tad ta kartelė buvo iškelta labai aukštai, todėl, norint pakelti ją dar aukščiau, pirmiausia reikia ją pasiekti.

• Rašyti komentarą (47)