Piliakalnių papėdėje paminėjo 770 metų jubiliejų

770 metų istoriją primenantis raštas perskaitytas ir perduotas saugoti Senosios Įpilties bendruomenei.

Šie metai – ypatingi: 770 metų sukaktis nuo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose švenčia dešimtys Vakarų Lietuvos miestų ir gyvenviečių, kurių pradas – kuršių ir susijęs su

XIII a. viduryje sudaryta Pietų Kuršo padalijimo sutartimi. Viena tų gyvenviečių – piliakalnių apsupta Senoji Įpiltis, šeštadienį surengusi iškilią šventę.

„Impiltis 770“ – toks senąsias žemaitiškas vietovardžio, pakeisto XX a. 8-ame deš., tradicijas primenantis užrašas pasitiko visus, atvykusius švęsti Įpiltimi dabar vadinamos gyvenvietės jubiliejinę sukaktį.

Šventės pradžią paskelbus birbynių fanfaroms, skulptūros „Pilys“ link pajudėjo fakelu ir ąžuolų lapų vainiku nešinų viduramžių personažų eisena, lydima raitelės, krepšyje nešusios raktą ir Kuršo vyskupo Heinricho 1253 m. balandžio 5 d. pasirašyto rašto Livonijos ordinio magistrui dėl pietinių Kuršo  žemių pasidalijimo nuorašą. Jame, be Impilties (Empilten), pirmą kartą paminėtos Palangos, Kretingos, Skuodo, Lazdininkų ir kitų buvusių kuršių žemių Ceklio, Mėguvos ir Pilsoto gyvenvietės.

Atrakinus vartus iš praeities į dabartį, svečiai vaišinosi šventiniu pyragu-rieste.

Vaidilutei ir riteriui priminus garbingą net į pirmąjį mūsų amžiaus tūkstantmetį nukeliančią Impilties, rašytiniuose šaltiniuose dar vadintos Ampilten, istoriją, nuskambėjus visų šventės svečių kartu sudainuotai dainai „Kalnai ant kalnų“, raštas iškilmingai įteiktas Senosios Įpilties kaimo bendruomenės pirmininkui Edvardui Tadevušui Stalmokui – kad jis šį garbingą dokumentą saugotų. Ąžuolo lapų vainiku apjuostame aukure uždegus amžinąją ugnį, simbolinis raktas atrakinti vartams, vedantiems iš praeities į dabartį, perduotas Kretingos rajono merui Antanui Kalniui. Šventės dalyviams nuskubėjus prie Lietuvos istorine ir Žemaitijos vėliava padabintų vartų ir merui atrakinus didžiulę simbolinę spyną, visi svečiai ir namiškiai buvo pavaišinti darbėniškės Vidos Viskontienės iškeptu pyragu-rieste, susirangiusią į skaičių 770.

Aukurą su šventa ugnimi šokėjos apvainikavo ąžuolo lapų vainiku.

Nuo scenos nuskambėjus šių dienų Senosios Įpilties himnui, Kretingos rajono kultūros centro Senosios Įpilties skyriaus meno vadovei Kristinai Lauciutei-Dimienei ir kultūrinės veiklos organizatorei Danutei Bružienei pakvietus, su švente pasveikinti susirinkusiuosius pakilo garbūs svečiai. Meras A. Kalnius akcentavo, kad kasmet S. Įpilties bendruomenė pasitinka naujais akcentais. Ir šiemet jos iniciatyva prie skulptūrinės kompozicijos „Pilys“ įrengtas trečias informacinis stendas, papildęs ir šio krašto, ir bendruomenės istorijos pasakojimus, vaikams skirtus žaidimų namelius pagyvino E. T Stalmoko išdrožtos žaismingos raganaitės.

Mėlynių aplinkiniuose miškuose šiemet užderėjo.

Vicemerė Vaida Jakumienė, prisipažinusi, kad ją traukte traukia į šį kraštą, palinkėjo bendruomenei, žinančiai ir vertinančiai istoriją ir tautiškumą, tęsti ir išlaikyti tradicijas. Gerbti istoriją, išsaugoti tai, ką turime, ir meilę savo kraštui perteikti ateities kartoms linkėjo ir Seimo narys Antanas Vinkus. Su jubiliejumi sveikino ir šviesios ateities žemaitiškai linkėjo iš šių apylinkių kilęs Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys. Bendruomenei, be kurios talkinimo ir šventės nebūtų, dėkojo jos pirmininkas E. T. Stalmokas. Beje, prisimenant keliolikos metų tradicijas turinčią vidurvasariu rengiamą šventę „Prisirpo mėlynės“, svečiams koncertavusiems atlikėjams įteiktos gėlių puokštės su mėlynių šakelėmis ir E. T. Stalmoko paveikslo reprodukcijos atspaudu papuošti puodeliai, sklidini mėlynių.

Oficialiąją šventės dalį dainomis ir šokiais papuošė Senosios Įpilties skyriaus liaudiškos muzikos kapela „Piliakalnis“ ir folkloro kolektyvas „Graistupis“, Kretingos rajono kultūros centro šiuolaikinio šokio grupė „MiViJa“, kamerinio choro „Kristale“ solistai Karolis Paulauskas ir Dovydas Kazlauskas, mažosios „kristaliukės“ Estera Latakaitė ir Paulina Rimaitė. Šventės „Prisirpo mėlynės“ tradicijos taip pat įsipynė į jubiliejinį renginį. Miškuose aplink Senąją Įpiltį ir prie Juodeikių surinktas uogas noriai – po tris ir po keturis litrus – pirkę svečiai džiaugėsi, kad kaina, palyginus su turgeliais Klaipėdoje ir Palangoje, nekanda: už litrą prašyta 8 eurų. Uogautojos gi sakė, kad mėlynių, kaip nekeista, turint omeny nepalankius orus, yra nemažai. Mamai Linai Šarpnickienei pririnkti 15 litrų uogų padėję vaikai 8-erių Auksė ir šešiametis Lukas sakė, kad uogų buvo daug, o rinkti nebuvo nei sunku, nei nuobodu.

Pirmąkart skambėjo „Piliakalnio“ ir „Graistupio“ kartu atliekamos dainos apie Žemaitiją.

Toli gražu ne pirmus metus šventėse Senojoje Įpiltyje dalyvaujantys įvairias pramogas siūlantys Šventosios medžiotojų klubo nariai šįkart virė ypatingą šiupinį. Į puodą keliavo bulvės, svogūnai, česnakai, salierai, morkos, pomidorai, paprikos ir kiti slapti ingredientai, taip pat – ir stirniena, šerniena. Medžiotojai juokavo, kad S. Įpilties apylinkėse sumedžiotas šernas greičiausiai bus atklydęs iš Latvijos. Pasak vyriausiojo virėjo pareigas ėjusio Jono Mielovo, neeilinei šventei šiupinys bus ypatingai pagardintas: baigiant virti į puodą bus merkiama teberusenanti apanglėjusi beržinė pliauska.

Paskanavę šiupinio, šventės svečiai klausėsi legendinių šlagerių grupės „Dar“, vaikinų muzikos grupės „Pop du“ dainų ir šėlo gegužinėje su DJ Gintu.

Livija Grajauskienė

• Rašyti komentarą (0)