|
|
|
Per patyrimą mokslą pritaikė kasdienybėje
Marijono Daujoto progimnazijoje buvo surengta „Atradimų mugė“, per kurią mokiniai tradicines pamokas iškeitė į praktinius patyriminius užsiėmimus. Juose ugdytiniai mokėsi teorines žinias pritaikyti praktikoje, kasdienėje veikloje. Mokosi pažinti Progimnazijoje visą dieną šurmuliavusi „Atradimų mugė“ – tai praktinis patyriminis mokymas, kuomet vaikai išmoksta daugiau. „Jiems įdomu: išėję į lauką, prisirinkę įvairių medžiagų, mokiniai atlieka bandymus“, – esmę nusakė progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jūratė Račinskienė. Mokykla yra iškėlusi vieną uždavinių – skatinti praktinį patyriminį mokymą, kad vaikai galėtų tyrinėti, atrasti, susipažinti su juos supančiu pasauliu. Šio tikslo pasiekti padėjo ir ši jau antrus metus vykstanti edukacinė mugė. „Pasidžiaugėme pirmų metų rezultatu, nes vaikai įgijo žinių apie gamtos mokslus, inžineriją, matematikos suvokimą per praktinį patyrimą. Visos užduotys siejamos su gyvenimu, nes šiandien vadovėlio jau neužtenka – reikia kurti gyvenimą, bendrauti, o mūsų tikslas ir yra, kad mokiniai turėtų daugiau žinių, kurias sugebėtų pritaikyti praktiškai, orientuotis skirtingose gyvenimo situacijose“, – atkreipė dėmesį Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė. Veiklos buvo integruotos – jose ne vien mokomojo dalyko elementai, o keliami ir probleminiai klausimai, pavyzdžiui, kodėl ugnikalnis išsiveržia, kodėl reikia gebėti orientuotis mokykloje, kodėl reikia mokėti suskaičiuoti lauke esančių erdvinių kūnų plotą ir panašiai. „Aplinkui turime daug daiktų, mus supa tiek dalykų, kuriuos galime išmatuoti, pavaizduoti, tai kodėl viso to ir nepadarius“, – sakė R. Viskontienė. Organizuodama edukacijas progimnazijos bendruomenė kelia ir mokymo tikslus, kad mokiniai gebėtų pasiekti visus mokomojo dalyko tikslus. „Šiandien dar kalbame apie mokinių kompetencijų ugdymą – pažinimo kompetenciją. Per praktiką, pažinimą mes šito ir siekiame“, – paaiškino direktorė, sakiusi, kad pasirengimas „Atradimų mugei“ – didelis darbas mokytojams, tačiau veiklos pateisina vaikų lūkesčius, sudomina, paskatina kalbėti įvairiomis temomis, labiau juos išsilaisvina, skatina kūrybiškumą. Edukacinius užsiėmimus vedė 20 mokytojų, 14 – pamokas kitaip. „Pamoka kitaip reiškia, kad pedagogai integruoja savo užsiėmimus su kitais mokslais, kelia probleminius klausimus, moko giliau“, – kalbėjo R. Viskontienė.
Per „Atradimų mugę“ mokytojai vedė netradicines pamokas. Ugdytiniai mokėsi pažinti įvairius augalus, gerino savo įgūdžius atlikdami orientacines užduotis, kūrė haiku, praktiškai pritaikė matematines žinias, atliko įvairius bandymus, eksperimentus ir t. t. Tądien veiklose dalyvavo mokiniai nuo pradinių iki vyresnių klasių. „Pučiame burbulus su vėjo gaudyklėmis, vaikai mokosi, kokio ilgio ir iš kokios medžiagos turi būti pagaminta virvutė, kokias medžio šakas galima naudoti norint jas pasigaminti, ko negalima daryti, kad pavyktų pūsti burbulus ir t. t. Klasėje aptarėme medžiagas, vėjo gaudyklių gaminimo instrukciją, o dabar išbandome jas praktiškai“, – savo veiklą apibūdino pradinių klasių mokytoja Reda Petrulienė, patikinusi, kad toks užsiėmimas vaikams padeda suprasti, kaip galima panaudoti nugenėtas šakas, mokomasi antrinio žaliavų panaudojimo. Geografijos mokytoja Agnė Viskontienė per pamoką su mokiniais prisiminė ugnikalnio sandarą ir atliko eksperimentą su soda ir actu, imituodami ugnikalnio išsiveržimą. „Mokiniai taip geriau supranta, kuo skiriasi kalnas nuo ugnikalnio. Taip pat jie su savo šeimomis mėgsta keliauti, kai kurie jų jau yra matę šį gamtos stebuklą. Žinoti, kas tai, ir jo sandarą praplečia paauglių žinias“, – apibendrino pedagogė. Tuo metu klasėje atlikę eksperimentą septintokai „Pajūrio naujienoms“ įvardino ugnikalnio sandarą, galimus pavojus ir pademonstravo, kaip reikia imituoti jo išsiveržimą. Septintokai patikino, kad veikla jiems labai patiko. Klasės judėjo per įvairias veiklas – mokyklos erdvė buvo išdalinta į 20 stotelių, per kurias visą dieną keliavo mokiniai. „Iššūkių netrūko ir mokytojams, pavyzdžiui, kai kurie pradinių klasių mokytojai užsiėmimus turėjo vesti ir vyresnių klasių mokiniams, dalykinio ugdymo – pradinukams“, – įvardino R. Viskontienė. Toks veiklos principas padeda vaikams susipažinti ir su kitais mokytojais, kurie ateityje gali juos mokyti. „Pradinių klasių mokiniai, susipažinę su dalykinio ugdymo pedagogais, būdami penktokai jausis kur kas geriau. Jie pažinos mokytojus, kas padeda lengviau adaptuotis, prisitaikyti prie pokyčių. Taip pat kuo daugiau pedagogų mokiniai pažįsta, tuo labiau jie jaučiausi bendruomenės dalimi“, – paaiškino R. Viskontienė.
|
|
