Patenžės durpyne pasistatė kupolo formos namą

Atstumus po savo sodybą, nuo vieno jos galo iki kito siekiančius 515 metrų, R. Valentukonis įveikia elektriniu mopedu.

Kretingiškis verslininkas Rimas Valentukonis prieš trejus metus ėmėsi įgyvendinti senokai puoselėtą sumanymą – greitai pačiam pasistatyti gyvenamąjį namą. Ir ne bet kokį, o apvalų, iš tolo primenantį didelę jurtą ar nuo cerkvės nukeltą kupolą. Šis neįprastas statinys, kurio diametras – 9 m, o grindų plotas – 63,6 kv. m, Geštautų kaime, Tenžės upės šlaite, traukia akį, važiuojant senuoju keliu iš Palangos.

Greta namo – poilsio zona

R. Valentukoniui priklausantis 1,4 ha žemės sklypas, kuriame jau įveistas sodas, pastatytos saulės elektrinės, leidžiasi žemyn ligi pamiškės palei Tenžės upę. Būtent tolimajame jo šlaite, kuris apsaugo nuo rytų vėjų, šeimininkas ir ėmėsi statybos. Namas suręstas ant polių iš putų polistirolo, atskiras jo dalis sumaunant vieną ant kitos. Iš išorės namas padengtas specifine stogų danga.

Greta namo-kupolo jau suręstas taip pat kupolo formos, bet iš stiklo ir medžio konstrukcijų žiemos sodas, kuriame Rimas ketina auginti egzotinius augalus. O į patį pakalnės šlaitą remiasi ūkinis pastatas-dirbtuvės, jo viršuje – garažas. Greta šio statinio, pasakojo šeimininkas, dar turi atsirasti sūkurinė vonia ir dušas. Visą šlaitą jis pasirengęs išmūryti akmenimis, – šių į sodybą, sakė, jau prisivežęs pakankamai.

Priešais statinius durpyne iškasti du tvenkiniai, vienas jų jau tarnauja ir kaip maudynių vieta, ir kaip ramybės oazė, po kurią galima pasiplaukioti savadarbiu plaustu su stogeliu ir pasimėgauti apylinkių ramuma. Juolab kad patenžę pamėgę laukiniai gyvūnai: į sodybą užklysta stirnos, prabėga zuikiai ir lapės, atskrenda gervės. O kada nors, atviravo Rimas, šis tvenkinys turėtų tapti ir žvejybos vieta: mat, užveisė karosų, amūrų, pats juos maitina duona ir mišiniais. Ir kai taip pripranti, kai tos žuvys tampa tarsi augintiniai, juokėsi, šioms užaugus, kažin, ar bepakils ranka jas meškerioti.

Svetainės vaizdas iš apačios ir iš viršuje įrengto poilsio kampelio.

Taupiai išnaudota erdvė

Užėjus į namo-kupolo vidų, stebina, kaip kompaktiškai aplinkui suprojektuotos ir įrengtos erdvės: iš pristatyto nediduko prieangio išsyk patenkama į svetainę, iš kurios kalvio rankų darbo metalo laiptai veda į viršų – ten įrengtas dar vienas poilsio kampelis, tuo pačiu tarnaujantis ir kaip miegamoji erdvė.

Apačioje aplinkui iš kairės įrengta virtuvė, už jos – du atskiri miegamieji, o centre – dušas ir sanitarinis mazgas. Erdvę apšviečia 5 langai su įstiklintomis prieangio durimis. Vidaus sienų plotas – 142 kv. m, išorės – 153,5 kv. m.

Name veikia internetas, įrengta sistema oras-oras, šildanti žiemą ir vėdinanti vasarą, kambario viduryje – stilingai įkomponuotas židinys ir vandens šildytuvas.

Virtuvėje, šeimininkas tvirtino, jau ir dabar galįs išsivirti kavos, pasigaminti lengvus užkandžius.

Namo statyba iš esmės jau baigta, tik vidus dar nėra visiškai įrengtas. „Pastatyta gana pigiai. Ne tiek mano rankomis, kiek mano paties galva. Šią formą susigalvojau pats, bet pradėjus domėtis, sužinojau, kad Lietuvoje jau yra kupolus statančių bendrovių, kurios juos surenka per 2–3 dienas. Bet taip statant, būtų kainavę dvigubai brangiau, negu pačiam, talkinat meistrams. Mūsų krašte tai buvo eksperimentinis namas. Metant didelius pinigus, padaryti galima labai greitai. Bet man labai smagu krapštytis pačiam“, – kalbėjo R. Valentukonis, patikinęs, kad apie penktadalį namo pastatęs pats. Vien savo darbu nebūtų išsivertęs: „Vargo buvo gręžiant polius – čia gi durpynas, sunkiasi vanduo. Reikėjo laukti, kol išdžius žemė. Viskas pas mane labai kuklu, dar nėra visų baldų. Aš juokauju: šią liepą man artėja pensija, ir, kai tik paštininkas atneš pirmąją, aš pinigus po pažastimi – ir iškeliauju čia gyventi. Vietoje galėsiu krapštytis sau į valias“, – nuotaikingai kalbėjo neįprastos sodybos savininkas, dabar dar vadovaujantis Kretingos muziejaus Žiemos sodo kavinei ir baldų prekybos įmonei.

Rimo Valentukonio namo-kupolo statybos eiga: nuo pamatų ant polių klojimo iki polistirolo detalių konstravimo.

Rimas neslėpė, kad jo žmona Jūratė iš pradžių skeptiškai reagavo į jo sumanymą, bet, pamačiusi rezultatą, susižavėjo ir atvyksta talkinti į sodybą.

Įsikurti Geštautų kaime, sakė R. Valentukonis, atsirado galimybė, kai tėvonijoje, kitame Lietuvos pakraštyje, už Kalvarijos, pardavė paveldėtas tėvų žemes. Rimui norėtųsi, kad ateityje jo sodyba taptų puoselėjamu palikimu Lietuvoje gyvenantiems jo vaikams Jolitai ir Juliui, o netrukus – smagia poilsiaviete draugams ir giminėms.

• Rašyti komentarą (1)