|
|
|
Vydmantų šimtametės šeimoje – dvigubas jubiliejus
Šį sekmadienį, gegužės 28-ąją, Vydmantuose gyvenanti ilgametė pedagogė Ona Kisielienė švęs savo 100-mečio jubiliejų, o išvien su ja – ir sūnus kretingiškis Vaidotas Kisielis, kuriam sukaks 70 metų. „Aš buvau didžioji dovana mamai jos 30-mečio proga“, – juokavo pirmagimis Vaidotas, gimęs dviem dienom anksčiau už savo mamą Oną, gegužės 26-ąją. Vadino vaišingumo čempione „Mūsų mamą žino visi Vydmantai. Jos buvę mokiniai, kaimynai, pažįstami laukė šio garbingo jubiliejaus“, – tikino Onos dukterys Audronė Kaušienė ir Danguolė Baranauskienė. Į jubiliatų pokylį savaitgalį susirinks gausi pedagogų šeima: Palangos „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje dirbančios 2 Onos dukterys – pradinių klasių mokytoja Audronė, biologai duktė Danguolė ir žentas Gintvilas; istorikai Vaidotas ir marti Birutė Kisieliai; „Vandenio“ muzikos klube dirbantis sūnus Romas. Keturi Onos vaikai atvyks su savo atžalomis – 7 anūkais ir 5 proanūkiais, beje, laukiama į gyvenimą pasibeldžiant ir 6-ojo proanūkio. „Mūsų troba pilna pedagogų, mamos gyvenimas įkvėpė, kad pasektume jos pėdomis. Visi ilgiau ar trumpiau dirbome mokytojais“, – kalbėjo 61-erių Audronė, 65-erių Danguolė ir šeimos vyresnėlis Vaidotas, kurį ilgainiui patraukė muziejininkystė, fotografija ir verslas, kaip ir Romą, kitąmet švęsiantį savo 60-metį. Ona šiomis dienomis į jos namus užsukančius sveikintojus – dauguma jų buvę mokiniai, kaip ir „Pajūrio naujienas“, pasitiko elegantiška, puošni ir vis ragino vaišintis. „Be šukų ir žiedo – savo tėvo Antano dovanos – ji niekad neiškeldavo kojos iš namų. Visada graži, pasitempusi, kiekvieną pavasarį pasidarydavo ilgalaikes šukuosenas. Ji visą gyvenimą buvo labai vaišinga, iš jos niekuomet neišeidavai praalkęs, nes buvo labai gera šeimininkė, visi namai kvepėdavo kepiniais, vadindavome ją vaišinimo čempione“, – viena kitą papildydamos nuotaikingai kalbėjo abi dukterys ir marti Birutė. Mokytojavo keturis dešimtmečius Jubiliatė visą gyvenimą, kaip ir šiandieną, tikino jos vaikai, nesiskiria su knygomis ir laikraščiais, domisi naujienomis, aktualijomis, žino visus politikus, seka jų darbus. Išsaugojo šviesų protą ir atmintį – ir net padeklamavo eilių, skaito be akinių, tik neslėpė, kad vargina sušlubavusi klausa. Paklausta, kaip reikia gyventi, kad šviesiai sulauktum tokio brandaus jubiliejaus, besišypsančios O. Kisielienės atsakymas buvo trumpas: „Mylėti žmones. Man nesitiki, kad jau šimtas metų – turiu daug anūkų, proanūkių, visi gerai sugyvename, visi mane myli ir aš juos taip pat.“ Iš Šiaulių krašto kilusios O. Kisielienės pedagoginio darbo kraitis – kone 40 metų. Mokytoja ji, vos 20-metė, pabaigusi mokytojų seminariją Šiauliuose, o šią uždarius – Telšiuose, pradėjo dirbti 1943-aisiais Kuršėnuose, Steponiškės pradinėje mokykloje. „Pradėjau dirbti dar prie vokiečių, vėliau užėjo rusai, teko vykdyti sovietų nurodymus. Rūpinausi mokyklos statyba – pati ieškojau lentų, vinių, mokinių tėvai vežė medieną, darė suolus. Pati kūrendavau krosnis, kad vaikai nešaltų“, – aiškiai pirmuosius savo darbo metus prisiminė O. Kisielienė.
Šeimoje būta ilgamečių Tačiau ligi tol, kaip ir visų tuometinių ūkininkų vaikų, buvo nelepi vaikystė: jos tėvai – motina, pagal kilmę bajoraitė Elzė iš Norvaišų giminės, ir tėvas Antanas Diminskiai – turėjo 60 ha žemės, tad tekę ir karves miške ganyti. Šeimoje augo 7 vaikai, gyvų šiandieną dar likę trys: 96-erių sesuo Danutė, 89-erių Birutė ir 80-metis brolis Romas, o 94-erių sesuo Aldona mirė prieš mėnesį. Tarp vaikų šeimoje yra net 20 metų skirtumas: jaunėlis brolis Romas gimė tuomet, kai tėvas, per karą dirbęs seniūnu, 6-erius metus išbuvęs Pečioros lageriuose, sugrįžo iš įkalinimo. Visą tėvo įkalinimo laiką šeimai teko slapstytis, kad neįduotų ir neišvežtų ir kitų. Sodininko priesakas žentui biologui Ona ištekėjo 1952-aisiais už Jono Kisielio, kuris buvo sodininkas, šio mokslo mokęsis Dotnuvoje pas Tadą Ivanauską. Abu atvyko dirbti ir gyventi į Kretingą – Jonas dirbo žemės ūkio technikumo daržininku, šeima apsigyveno buvusiame dvaro sodininko name. Ten gimė Vaidotas ir abi seserys Audronė ir Danguolė. Ilgainiui šeima pasistatė namus ir įsikūrė Vydmantuose. Ona dirbo Pryšmančių, Virkštininkų, Vydmantų mokyklose iki pat pensijos 1983-aisiais. Turėjo ūkį, gyvulių, suguldžiusi vaikus, ligi išnaktų sėdėdavo taisydama mokinių sąsiuvinius. Pasak Onos vaikų, mama ir pensijoje nesėdėjo sudėjusi rankų: triūsė ne tik namie, bet lankė kursus ir išmoko pinti iš vytelių, dalyvavo Vydmantų folkloro kolektyvų veiklose. Onos ir Jono Kisielių namai visuomet garsėjo ne tik vaišingumu, kvepėjo naminiais gardėsiais – Jonas rūkydavo mėsą viso kaimo žmonėms, bet ir grožiu. „Prieš mirtį tėtis įdavė mano vyrui Gintvilui sodininko žirkles ir pasakė – dabar tu prižiūrėsi sodą“, – Danguolė džiaugėsi, kad jos vyras šio priesako nuoširdžiai laikosi. O. Kisielienė našlė – nuo 2007 m., jos sutuoktinis Jonas mirė sulaukęs 91-erių.
|
|
