Pajūrio naujienos
Help
2024 Vasaris
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe291623
Še3101724
Se4111825
Apklausa

Ar pasigendate naujų rajono Savivaldybės projektų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Atkurs Erškėtyno vietovės autentiškumą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema
  • 2023-05-23
Erškėtynas nuo seno liaudyje garsėja kaip šventa vieta: menamoje Mergelės Marijos apsireiškimo vietoje pastatyta koplyčia, greta jos tryško šaltinis, kuris dabar vis dažniau išsenka.

Ne per seniausiai Kretingos rajono tarybos nario Stepono Baltuonio iniciatyva, buvo suorganizuota specialistų išvyka į vieną įdomiausių Kretingos rajono kultūros paveldo objektų – Erškėtyną Darbėnų seniūnijoje, kad visi sykiu aptartų, kaip sutvarkyti teritoriją, kad ši vieta būtų kuo patrauklesnė ir vietiniams lankytojams, ir turistams. Juolab kad artėja Sekminės – šventė, kada tradiciškai į Erškėtyną suplūsta minia maldininkų.

Patenka į Šv. Jokūbo kelią

Dviračių sportą mėgstantis S. Baltuonis sakė nesyk užsukąs į Erškėtyną ir sumanęs, kad šią teritoriją galima būtų labiau pritaikyti turizmui. „Ši vietovė patenka į Šv. Jokūbo kelią, atvažiuoja užsienio turistų, ypač vokiečių – ją jie mato per „Google“ programą“, – įsitikinęs jis.

Rajono politikas pasakojo, kad sumanymas populiarinti Erškėtyną, kaip turizmo traukos vietą, jam kilęs neseniai keliaujant motociklu per Švediją ir apsistojant pas vietinius gyventojus: „Jie su tokiu entuziazmu pasakojo ir pasididžiuodami rodė vikingų paveldą, kitas istorines vietas – akmenis, šventvietes, varpines. Pamaniau, o kodėl mes negalėtume labiau rodyti savo Erškėtyno, kaip unikalios vietos, kur susieina dviejų religijų ir kultūrų – pagonybės ir krikščionybės – objektai ir papročiai.“

Kaip pagerinti situaciją Erškėtyne, išvien su S. Baltuoniu aptarė Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininkė Meda Skersienė, Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys, Lazdininkų bendruomenės atstovas Raimondas Grabys, Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Darbėnų girininkijos girininkas Egidijus Japertas ir Miško ruošos ir prekybos vadovas Algirdas Varapnickas, bendrovės „Palangos vandenys“ Tinklų priežiūros ir statybų skyriaus vedėjas Arkadijus Roščinas.

Atvers senolius ąžuolus

A. Poškio teigimu, Erškėtynas yra gausiai lankomas tiek per liturgines šventes, ypač – per Sekmines, tiek savaitgaliais. Tam įrengtas informacinis stendas, pavėsinės. Diskutuota, gal, esant didesniam lankytojų skaičiui, netoliese vertėtų pastatyti biotualetą ir atliekų konteinerį.

M. Skersienės žodžiais, Erškėtyno šaltinis, akmuo ir mūrinė koplytėlė yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, todėl privalo būti saugojami ir prižiūrimi. Tuo rūpinasi Darbėnų seniūnija ir Lazdininkų kaimo bendruomenė.

Erškėtyne, kuris vietinių žmonių nuo seno laikomas šventa Marijos apsireiškimo vieta ir pamažėl tampantis mažąja Kryžių kalno kopija, šalia sakralios krikščioniškos vietos – koplyčios ir šaltinio, jų dešinėje, jau miško teritorijoje, auga du dideli, manoma, apie 600 metų ąžuolai ir yra, atrodytų, sistemingai išdėstytų akmenų. Spėjama, kad tai buvusi senovės kuršių pagonių šventvietė.

Per susitikimą nuspręsta, kad reikėtų išvalyti teritoriją nuo menkaverčių želdinių ir šiuos gamtos objektus atverti kaip kraštovaizdžio elementus. Erškėtyno teritoriją žemės patikėjimo teise valdo Valstybinių miškų urėdija, miškininkai patikino, kad šalia koplyčios augantys ąžuolai, patenkantys į biologiškai vertingą kertinės miško buveinės teritoriją, turi būti saugomi. Aplink juos negalima vykdyti ūkinės veiklos, leidžiama tik iškirsti menkaverčius krūmynus, – tai netrukus miškininkai ir planuoja atlikti.

Šaltinio gysla išseko

Aptarta ir stebuklingu liaudies vadinamo šaltinio būklė: šaltinio šulinys dažnai ištuštėja, o prisipildo tik lietingesniu laikotarpiu. Dėl jo naudojimo ir tvarkymo konsultavusio A. Roščino manymu, vandens kiekio šulinyje dirbtinai neįmanoma pakelti, nes jis formuojasi natūraliai iš grunto.

„Jau kelerius metus pastebime, kad šaltinio vanduo stovi skaidrus tarsi bala. Mano manymu, jis nebėra gyvas. Aplinkui Dimitravo miškus gyvenantys žmonės kalba, kad aukštesnėse vietose buvo vykdomi darbai – neva perkasė šaltinio gyslą ir ji nuklydo, nebeatiteka į Erškėtyną“, – kalbėjo A. Poškys.

A. Roščinas patarė, nusekus vandeniui, šulinį išvalyti, dugną užpilti skalda. „Ir būtina atlikti vandens tyrimus, kad būtų galima įsitikinti, ar šaltinio vandenį galima vartoti kaip geriamą. Apie tai būtų informuoti ir lankytojai“, – sakė M. Skersienė.

Miškininkų pastebėjimu, šaltiniuotų vietų mažėja visoje Lietuvoje, šaltiniai išsenka vis dažniau, ir tai siejama su klimato atšilimo tendencija.

A. Poškys ir R. Grabys susirūpino, kad nuo mūrinės koplytėlės yra nukritęs betoninis kryžius, taip pat beveik sunykęs šalia koplytėlės stovintis senas medinis kryžius. Todėl, patikino M. Skersienė, bus ieškoma galimybių šiuos mažosios architektūros elementus sutvarkyti.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas