|
|
|
Jaunasis aktorius: „Žmogus negalėtų gyventi be kūrybos“
Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas Sidas Čepelevas jau antrus metus yra vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ jaunasis aktorius. Jis savo gyvenimo neįsivaizduoja be kūrybos: „Žmogus negalėtų gyventi be jos.“ Svajojo nuo mažens Sido gyvenime teatras jau buvo nuo mažens. „Dar pradinėse klasėse svajojau apie tai, kaip penktoje klasėje pradėsiu lankyti teatrą „Atžalynas“, apie kurį man papasakojo mama“, – prisiminė vaikinas. Jaunuolis teatrą lankyti pradėjo 2016 m., bet lygiai po metų šią veiklą jam teko palikti. Vaikinas bandė lankyti teatrą mokykloje, bet nesėkmingai – šis nustojo veikti po maždaug pusės metų. Dešimtoje klasėje iš draugės gavęs pasiūlymą apsilankyti „Atžalyno“ spektaklyje „Haroldas ir Modė“ suprato, kad galbūt vėl norėtų pradėti lankyti teatrą. „Maniau, kad vienuoliktoje klasėje tai daryti būtų nelabai logiška, ir pamąsčiau, kad toks trumpas mano apmąstymas tokiu ir liks. Tačiau apie teatrą pagalvodavau vis dažniau, o dar ir ta pati draugė man siūlė ten sugrįžti – ji taip pat „Atžalyną“ su manimi lankė 2016-aisiais“, – galiausiai apsisprendęs dar kartą išbandyti teatro veiklą jaunuolis nedrąsiai į ją sugrįžo rugsėjį ir teatre – jau dvejus metus. Sidas džiaugėsi, kad gali būti šio kolektyvo dalimi, kuriame visi iki vieno, kaip jis pats įvardino, yra nepakartojami. Jaunuolio manymu, sunkumų kyla labai retai, kadangi kolektyve visi gerai sutaria, vienas kitam padeda, kilus problemoms suranda išeitį ir džiaugiasi puikia režisiere Aukse Antuliene, kuri ne tik turi nuostabių idėjų ir sugebėjimų, bet yra ir šiltas, įdomus žmogus. „Visa tai sukuria jaukią ir malonią atmosferą, tad manyčiau, kad mums visiems kartu kurti ir dirbti yra lengva“, – tikino S. Čepelevas.
Reikia kūrybos Vienuoliktokui taip pat labai patinka kūrybinis darbas. Jis – nuolat turintis įvairiausių idėjų ir norintis jas įgyvendinti. Sido teigimu, jo gyvenime kūryba užimta labai daug vietos, todėl su malonumu ir organizuoja įvairius renginius, lanko teatrą, rašo kūrinius. Kūryba yra neatsiejama jo gyvenimo ar sielos dalis, kadangi tai – būdas kurti ir tuo pačiu nusikelti į tokį pasaulį, kuris stulbintų, teiktų džiaugsmą, būtų mielas. S. Čepelevo tikinimu, tai nereiškia, kad reikia atsiriboti nuo tikrovės: „Tai leidžia tikrovę suprasti giliau, visai kitomis spalvomis, kitu žvilgsniu ar kito akimis.“ Daug įkvėpimo viskam, ką daro, Sidas semiasi iš realybės, jį supančių vaizdų, jausmų, kadaise gyvenusių kūrėjų, dabarties menininkų ar net artimiausių žmonių. Jo manymu, žmogus negalėtų gyventi be kūrybos, meno. „Menas vis tiek užima daugiau ar mažiau vietos mūsų gyvenimuose – kiekvienas klausosi muzikos, žiūri filmus, skaito knygas. Tikriausiai visi bent kartą esame buvę teatre, meno galerijose, koncertuose ir visiškai nesvarbu, mums tai labai patiko ar ne, tačiau visi šitie dalykai yra naujas potyris. Menas kupinas naujų potyrių“, – teigė kretingiškis. Sidas taip pat yra įsitikinęs, kad beveik visi žmonės yra bandę ką nors kurti. „Tokiu būdų kiekvienas siekia perteikti tai, ką sunku imti ir pasakyti žodžiais. Mumyse nuolat verda emocijų virtinė, kurias sunku visada laikyti savyje. Tad kur gi visa tai padėti, jeigu ne kūryboje?“ – dalinosi mintimis S. Čepelevas. Kuria eilėraščius Sidas mėgsta nuolatos ką nors kurti. Jis ne tik vaidina teatre, bet ir rašo eilėraščius, kitokius kūrybos darbus. Dažniausiai tai, ką jis rašo, lieka paslaptyje. Kūryba jam teikia daug džiaugsmo, o sumanymai kaskart tobulėja – organizuojant renginius kyla įdomesnių idėjų, lipant ant scenos vis randa naujų būdų įveikti jaudulį, rašydamas pajunta, kad jam vis labiau sekasi perteikti tai, ką iš tiesų nori pasakyti. Baigęs mokyklą Sidas norėtų studijuoti kino režisūrą. Jo manymu, kinas yra ganėtinai perspektyvi meno rūšis, o apsilankęs kino klube jis žavisi kiekvieno režisieriaus ir jo kūrinių individualumu, išskirtinumu. Kadangi lanko teatrą, turi galimybę patirti ir iš arčiau stebėti kūrybos, režisavimo ir vaidybos procesus.
Evelina STONKUTĖ
„P. n." akademijos narė
|
|
