Beprecedentis atvejis Lietuvoje
Buvusiame bendrabutyje 16 butų yra privatizuoti, o 15 – ne. Posėdžiui vadovavęs Kretingos rajono meras Antanas Kalnius priminė, kad praėjusį gruodį Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras bendrabutį perdavė Turto bankui, kuris išsiuntė raštus gyventojams, ragindamas išsikeldinti iš neprivatizuotų butų arba konkurso būdu butus išsipirkti.
„Nežinau, kokiu pagrindu šios mokymo įstaigos darbuotojai kažkada įsigijo butus, tačiau šiandieną situacija jiems sudėtinga. Savivaldybė intensyviai derasi su Turto banku, kad gyventojai neliktų gatvėje. Turto bankas, atsižvelgdamas į tai, siūlo investuoti 250–300 tūkst. Eur ir sutvarkyti pastatą – atnaujinti elektros, vandentiekio ir nuotekų sistemas, renovuoti katilinę, rūsį, pakeisti stogą, o vėliau atiduoti Savivaldybei. Ketvirtame šio pastato aukšte yra laisvas plotas, kurį galėtume panaudoti savo reikmėms, galbūt įrengiant socialinius būstus. Tačiau tam reikia protokolinio tarybos sutikimo, kad perimame valstybės nuosavybės teise priklausantį turtą – 1 tūkst. 766 kv. m ploto pastatą Sodžiaus g. Kretingsodžio kaime“, – su situacija tarybos narius supažindino A. Kalnius.
Jo žodžiais, toks Turto banko sprendimas – savo lėšomis prisidėti prie parduodamo turto sutvarkymo yra beprecedentis, pirmasis Lietuvoje. Tai reiškia, kad valstybė atsigręžė į žmogų – ne kaip atsikratyti problema, o pasirūpinti savo žmonėmis.
Ar nenusižengs įstatymui
Tarybos narys Romualdas Jablonskis sunerimo, galbūt Turto bankas siūlo tik aptvarkyti pastatą, o Savivaldybė prisiims sau rūpestį: juk tie butai – ne Savivaldybės turtas, tad kokią funkciją Savivaldybei jie atliks, klausė jis.
Į tai A. Kalnius atsakė, kad neprivatizuotos patalpos būtų paverstos socialiniais būstais. „Šiandien tų 15-a šeimų neturėtume, kur iškeldinti. Jeigu nespręsime gyventojams iškilusios problemos, tos visos 31-a šeima rudeniop ateitų prašyti, kad ką nors darytume dėl šildymo. Profesinio mokymo centras neturi jokio tikslo šildyti dalies bendrabučio, kuriame gyvena ne jų mokiniai, o mūsų rajono gyventojai.“
R. Jablonskis neatlyžo: nuostabu, kad Turto bankas sutvarko ir atiduoda turtą, bet, jo manymu, tos 16-a šeimų, gyvenančių nuosavuose būstuose, irgi turėtų prisidėti lėšomis, nes stogas, rūsys, kitos patalpos yra bendro naudojimo. „Ar mes nenusižengsime įstatymui, jei žmonėms, ligi šiol negyvenusiems socialiniuose būstuose, iš anksto suteiksime lengvatas, nors eilėje socialiniam būstui įsigyti yra apie 150 šeimų. A. Kalnius atrėmė: kokį būstą padarysime – socialinį ar Savivaldybės, žmonėms bus suteikta galimybė juos išsipirkti. Politikas Vytautas Ročys patikino anksčiau apsilankęs tuose apleistuose butuose: „Privalome padėti žmonėms, bet turime teisiškai nuspręsti dėl būstų statuso.“
Įsikūrę prieš tris dešimtmečius
Tarybos nariui Tadui Abelkiui kilo klausimas, ką Turto bankas, esant šiuolaikinėms kainoms, gali atlikti už 250–300 tūkst. Eur, ar nebus taip, kad vėliau patiems teks keliskart daugiau investuoti? Politikos senbuvis Juozas Mažeika tarė: „Čia labiau techninės detalės, o mes turime iš esmės apsispręsti dėl paties principo – perimti turtą ar ne, o sąmatos skaičiavimai – jau administracijos darbas.“
Giedriu Petreikiui manant, kad Turto banko politika šiuo atveju – pozityvi, jis pasiūlė suteikti žodį į posėdį atvykusiai bendrabučio gyventojų atstovei 33-jų Indrei Balsevičei, kuri tikino ten gimusi augusi, o jos motina gyvenanti 35-erius metus: „Ten – mūsų namai, o dabar mus nori iškraustyti. Būtume labai laimingi, jei perimtumėte šį pastatą: pirmame jo aukšte yra laisvų patalpų ir dar neįrengtas visas ketvirtas aukštas. Juk nenorėtumėte, kad dar labiau pasipildytų socialinio būsto eilė Savivaldybėje.“
Po šių žodžių Kretingos rajono politikai vienbalsiai pritarė perimti pastatą, tačiau Violetai Turauskaitei pastebėjus, pasiūlyta įrašyti – perimti po remonto, kad, jos žodžiais, Turto bankas neapsidžiaugtų prieš laiką, o gyventojai neliktų be šilumos.
