Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar reikėjo Kretingai BOLT paspirtukų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Mokyti rūšiuoti atliekas kvies savanorius

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema
  • 2023-04-28
Kretingiškis Pranas Liaučius stebėjosi, ko tik kretingiškiai neprimeta į kapinių konteinerius. Jo nuomone, taip elgiasi ne tik gyvenimo būdu, bet ir mąstysena nevalyvi žmonės.

Artėjant Motinos dienai, žmonės, kaip įprasta, suskumba iš po žiemos tvarkyti artimųjų kapus. Tačiau kapinių prižiūrėtojai imasi už galvos: kretingiškiai nė nemano šiukšlių rūšiuoti – plastiko maišuose žvakes, plastiko gėles, nurautus žolynus sumeta į vieną ir tą patį konteinerį, nors prie visų miesto kapinių stovi dviejų rūšių konteineriai – ir žaliosioms, ir mišriosioms atliekoms. Net ir augalus privaloma išmesti be plastiko maišų.

Už šiukšles iš kapinių – per 32 tūkst. Eur

Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės žodžiais, kadangi šiukšlės iš esmės prie kapinių nerūšiuojamos, jos į Klaipėdos atliekų tvarkymo centrą (KRATC) išgabenamos kaip mišrios, kur dūla šimtmečiais, o už jas brangiai sumoka visi rajono gyventojai. Pernai už atliekų išgabenimą į KRATC nuo didžiųjų miesto kapinių palei Darbėnų plentą seniūnija sumokėjo 19 tūkst. Eur, iš senųjų miesto kapinių – 11 tūkst. Eur, Petrikaičių kapinių – 2 tūkst. Eur, evangelikų liuteronų ir stačiatikių kapinių J. Jablonskio gatvėje – 300 Eur, arba iš viso – 32,3 tūkst. Eur.

Neapsikentęs pastaruosius savaitgalius prie senųjų kapinių pamatytų vaizdų, kretingiškis Pranas Liaučius kėlė klausimą, kaip reikėtų išauklėti žmones, kad nuo kapų suneštų atliekų jie nepatingėtų išrūšiuoti prie konteinerių arba iškart atskirai į maišus sudėtų tvarkydami kapus. Negana to, į konteinerius žmonės vakarais suveža visokį buitinį šlamštą, netgi – baldus, čiužinius ir padangas.

Vyras sakė, kad jam labai širdį skauda dėl tokio kretingiškių nevalyvumo: „Kai prie konteinerių pabandžiau paprotinti žmones, į mane pažiūrėjo kaip į beprotį, pirštą prie smilkinio pasukiojo. Aš jų sumestas atliekas, kiek ranka konteineryje pasiekiau, pradėjau rūšiuoti, galvojau – gal susigės bent tie, kurie man bestovint atnešė pilnus atliekų maišus.“

Priešiškumas dėl rūšiavimo

Kretingiškis pasakojo, kad jam 10 metų teko dirbti Klaipėdos komunalinių paslaugų įmonėje, vėliau – Palangos laidojimo biure, ir jis susidūręs su žmonių priešiškumu dėl rūšiavimo: „Būdavo netgi fekalijas atneša ir išpila į konteinerius, arba pamesdavo maišus po kojomis – atseit, jūsų darbas, patys ir rūšiuokite.“ Jo manymu, jeigu žmonės apsišnerkštę gyvena savo namuose, jų neišreikalausi, kad kitaip jie elgtųsi ir viešose vietose: „Laidojimo biure skrybėlėtos ponios kaip karalienės mus šokdindavo, o, atvykus paimti velionio į jų namus, dėl netvarkos būdavo baisu ir į vidų užeiti.“

Kretingos miesto kapinių prižiūrėtoja Roma Gedminienė sakė, kad nerūšiavimo prie kapinių problema aktuali visoje Lietuvoje: „Kur tik nuvažiuoju, dėmesys krypsta į tai, kas skauda. Neseniai buvau Šiauliuose, ten taip pat prie kapinių žmonės nerūšiuoja atliekų.“

Bandys kviesti savanorius

P. Liaučius mano, kad išeitis – auklėti žmones asmeniniu pavyzdžiu, švietėjišku darbu: gal prieš pagrindines šventes, kuomet į kapines suvažiuoja itin gausiai žmonių, prie konteinerių turėtų budėti komunalininkai, savanoriai, aktyvūs senjorų bendruomenių atstovai ir šviesti žmones.

Jam pritarė ir seniūnė G. Liobikienė: „Esame šviesmečiais atsilikę nuo Skandinavijos šalių, kur į rūšiavimo ir bendrai – į ekologines problemas žmonės žiūri labai atsakingai. „Netgi Italijoje, kur rūšiuoti pradėjo vėliau negu pas mus Lietuvoje, žmonės namuose rūšiuoja netgi, sakyčiau, skrupulingai: slidinėjimo kurorte šeimininkas mus įspėjo, kad už nerūšiavimą jiems gresia didelės baudos. Gal ir mums reikėtų tą patirtį perimti – etatiniai darbuotojai mieste griežtai stebėtų, kaip žmonės atsikrato atliekomis.“

Seniūnė taip pat įsitikinusi, kad reikėtų žmones pradėti auklėti nuo mažų dienų, daugiau apie šiukšlinimo žalą aiškinti mokyklose, nes, jos manymu, daugumos vyresnės kartos žmonių jau nebeperauklėsi.

R. Gedminienei gimė mintis: prieš masinį kapinių tvarkymą pakviesti savanoriauti mokinius, kad jie prie konteinerių stebėtų ir aiškintų žmonėms, kad būtina rūšiuoti. „Gal išgirdę jaunų žmonių raginimą, ir vyresnieji susigėstų. Pamažėle ugdytų įgūdžius patys ir dar kitiems papasakotų“, – svarstė ji, ketindama kreiptis į mokyklų vadovus, kad mokinių savanorystę užskaitytų kaip visuomenei naudingą darbą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas