Pajūrio naujienos
Help
2024 Vasaris
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe291623
Še3101724
Se4111825
Apklausa

Ar pasigendate naujų rajono Savivaldybės projektų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Šventojiškio medalių meno kūrėjo reveransas Vilniui

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2023-04-04
Kol sėda prie darbo stalo, medalių kūrėjas Petras Baronas jau būna išbraidžiojęs istorijos vingius, studijuodamas tam tikrą laikmetį ir jo ryškiausias asmenybes.

Meno srityje kaip žmogus-orkestras žinomas Šventosios menininkas Petras Baronas – jis skulptorius ir dailininkas, bareljefų ir dekoracijų kūrėjas, plenerų organizatorius – pastarąjį dešimtmetį labiausiai paniręs į medalių kūrybą. Šiemet 70-metį švęsiančio menininko kūrybos kraitėje – gerokai per 100 medalių, kuriais įamžino garsias Lietuvos istorines asmenybes, tarp jų – Palangos kurorto kūrėjus ir Kretingos dvarininkų Tiškevičių giminę. Pastaruoju metu P. Baronas kuria medalius, skirtus šiemet švenčiamam Vilniaus 700 metų jubiliejui.

Išskirtinumas – smulkios detalės

Naujųjų medalių idėja siekia Vilniaus miesto įkūrėjo kunigaikščio Gedimino epochą: viename medalių, jo averse – pagrindinėje pusėje – P. Baronas iškalė fragmentą iš Gedimino laiškų, o kitoje pusėje – reverse – pavaizduotas to meto žemėlapis su miestais, upėmis, svarbiomis vietomis. Kitas medalis skitas Gedimino dukteriai Lenkijos karalienei Aldonai, kuri, menininko žodžiais, jį sudominusi tuo, kad buvusi garsi to meto menų mecenatė – į karališkąją aplinką ji įvedė muziką ir šokius.

Vilniui menininkas dedikuos ir dabar kuriamą medalį, skirtą Barborai Radvilaitei: averse išgraviruos jos atvaizdą, o reverse perteiks stilizuotus Valdovų ir Radvilų rūmus su tuneliu po jais, kuriuo slapčia vaikščiojo ir susitikinėjo įsimylėjėliai valdovas Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė.

P. Baronas, meno žinovų vertinamas kaip vienas garsiausių šalies medalininkų, įvaldęs išskirtinį savitą žemo reljefo su itin smulkiu vaizdu, kuriame matosi netgi smulkiausios personažų kūno ir veido detalės, braižą. Jo medaliuose dominuoja įvairiausi simboliai, netikėtos linijos ir jų sankirtos, kuriančios savitus, tik šiam menininkui būdingus, paveikslus.

Pristato Lietuvą Lietuvai ir pasauliui

Be šių, sostinės jubiliejui skirtų, darbų, P. Baronas, būdamas tarptautinės medalių kūrėjų organizacijos (FIDEMA) narys, jau rengiasi ir rudenį Florencijoje Italijoje įvyksiančiai tarptautinei medalininkų parodai, į kurią taip pat pateiks Barborai Radvilaitei skirtą kūrinį.

P. Baronas 2020-aisiais dalyvavo FIDEMA parodoje Lenkijoje, skirtoje pirmojo lietuviško medalio 500 metų jubiliejui – pirmasis medalis buvo sukurtas 1520 m. Lietuvos valdovui Žygimantui Augustui. Šiai parodai, kuri pirmiausia buvo eksponuota Lietuvoje, šventojiškis savąjį medalį ir paskyrė iš Italijos kilusiai Bonai Sforcai ir jos sutuoktiniui Žygimantui Senajam.

Menininko dirbtuvėse ant lentynų – anksčiau sukurtas Šventajai ir Palangai skirtų medalių ciklas, o jame – kurorto arba su juos susijusios įžymybės: menininkas Antanas Mončys, aviatorius Bronius Oškinis, Palangą eilėmis apdainavęs Maironis, Adomas Mickevičius ir kt.

Jį traukia ir Lietuvos istorijai svarbios datos: P. Baronas yra sukūręs medalių, skirtų Durbės ir Žalgirio mūšių, Palangos krašto prijungimo prie Lietuvos metinėms pažymėti.

Kuriamo medalio Barborai Radvilaitei abi pusės – jo aversas ir raversas – ligi iškeliaujant į metalo liejyklą.

Tarsi vaikštantys ciklai

Atskirą ciklą P. Baronas paskyrė pirmiesiems Lietuvos fotografams: pradėjęs nuo Paulinos Mongirdaitės, kuri buvo pirmoji Palangos ir Kretingos fotografė, o galimai – ir viena pirmųjų Europoje, jis dar įamžino Igną Stropų iš Pakutuvėnų, Kauno fotografę Zinaidą Bliumentalienę.

Medalininkas savo kūryba ypač nusilenkė grafų Tiškevičių giminei, per ją medaliuose įamžinta ir visa Palangos kūrimosi, iš dalies – ir Kretingos miesto istorija, jos architektūra. Palangos kurhauzo atkūrimui skirtame medalyje įamžintas grafas Juozapas, sukurti medaliai jo žmonai Sofijai, Antaninai ir Feliksui, Marijai Tiškevičiams.

„Tie ciklai yra tarsi vaikštantys – iš jų dėliojasi ir įžymių Lietuvos moterų galerija: Šatrijos Ragana, Bona Sforca, kunigaikštienė Birutė ir jos fone Vytautas Didysis, kunigaikštis Gediminas ir Aldona Gediminaitė. Jos, iškilios moterys, tarsi leidžia pailsėti nuo vyriškų atvaizdų, legendų.

Jos – praaugusios savąjį laiką, laužiusios to meto normas, gebėjo išlikti didžios iki šių dienų, – koncentruotai mintį išdėstė mažakalbis menininkas, santūriai prasitaręs. – Dirbti moku, bet ne šnekėti.“

Medaliai – lyg išnešioti kūriniai

Menininko darbai turi vertę ir svorį tarp profesionalų, jų įsigyja ne tik kolekcionieriai iš viso pasaulio, bet ir muziejai, tarp jų – Lietuvos Nacionalinis muziejus. Paniręs į medalių meną, P. Baronas pirmiausia daug laiko praleidžia studijuodamas istorijos knygas, albumus, renka informaciją iš muziejų, interneto, kitų šaltinių.

„Praeina mėnesių mėnesiai, kol ta informacija, perleista per save, nugula į kūrinį. Ir pats medalis yra istorinis dalykas, tarsi ženklas, įprasminantis konkrečius įvykius, legendas, epochą. Medalis – tarsi mažas memorialas, skirtas konkrečiai progai. Mūsų kartos menininkai negyvena principu „copy paste“, kas būdinga jaunajai kartai. Jie įsigilina į temą, nežiūrint to, kas ką padarė ligi tol. Jie kuria savo originalius, paties išnešiotus ir pagimdytus kūrinius“, – kruopštų Petro darbą, jo kūrybinę filosofiją apibūdino sutuoktinė, taip pat menininkė, Audronė Baronienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas