Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar tikslinga buvo vėl riboti automobilių stovėjimo laiką Rotušės aikštėje Kretingoje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kretingiškiai vaikinai pasirengę ledo žaidimui su kamuoliuku. 1923 m.

Jono Grudzinsko archyvas

Nuo senų laikų kretingiškiai suprato, kad sportas – ne tik sveikata, bet ir puikus būdas laisvalaikiui leisti. Mus pasiekusiose tarpukario nuotraukose jie džiaugiasi ne tik vasaros, bet ir žiemos sporto malonumais, ko mes šiandien jau beveik nebeturime.

1923 m. žiemą ant Pranciškonų vienuolyno tvenkinio ledo susirinkęs jaunimas avi ne tik tuo metu prabanga laikytas pačiūžas, bet ir rankose laiko niekur nematytas ilgas medines lazdas su jų gale pritvirtintu plokščiu skrituliu, kuriomis buvo gainiojamas kamuoliukas. Gali būti, kad iki Kretingos dar neatėjus XIX a. viduryje Kanadoje pradėtam žaisti ledo rituliui, kuris lakūno Stepono Dariaus iniciatyva Kaune pradėtas žaisti 1922 m., kretingiškiai mėgavosi savo pačių sugalvotu ar kažkur matytu žaidimu ant ledo, kai ilgomis medinėmis lazdomis dvi komandos stengėsi įmušti kamuoliuką į priešininko vartus. XX a. 4-ą deš. ant Pranciškonų vienuolyno tvenkinio ir Akmenos upės ledo jau buvo žaidžiamas ledo ritulys. Ir čia pasižymėjo Pranciškonų gimnazijos mokiniai, su didžiuliu azartu, nepaisydami spaudžiančio šaltuko ir nuo jūros pučiančio šalto vėjo, savo pačių iš medžio išdrožtomis lenktomis lazdomis ir pirktinėmis pačiūžomis gainioję guminį ritulį.

Gimnazistų kepurės jiems žaisti ledo ritulio netrukdė. XX a. 4-as deš.

Autoriaus archyvas

Šaulių (Žemaitės) alėja žiemą, žvelgiant į Vilniaus gatvės pusę. Kairėje – poilsio parkas su teniso aikštynu. XX a. 4-as dešimtmetis.

Marijono Daujoto nuotr.

Ant šio tvenkinio ledo veikė ir čiuožykla, kurioje dienomis ir vakarais, ją apšvietus ir grojant muzikai, galimybe čiuožti džiaugėsi ne tik Pranciškonų gimnazijoje besimokantis jaunimas, mokytojai, bet ir kiti pačiūžas įsigiję ir čiuožti pramokę kretingiškiai, už galimybę naudotis čiuožykla sumokėję simbolinį keliasdešimt centų mokestį.

O Kretingos progimnazijoje, 1920–1925 m. veikusioje miesto centre, viename mūrinių pietinės Turgaus aikštės pusės pastatų, joje besimokantis jaunimas per fizinio lavinimo pamokas ir laisvalaikiu mokyklos kieme mėgo gimnastikuoti ir kurti „gyvuosius paveikslus“.

Populiariausia pasaulyje sporto šaka – futbolas Kretingoje pradėtas žaisti XX a. 3-io deš. pradžioje, kai 1923 m. Kretinga jau turėjo savo futbolo komandą. 1934 m. Kretingos šaulių rinktinei prie miesto poilsio parko įsigijus sklypą ir įrengus stadioną, jame žaidė 1935 m. Telšių apygardos pirmenybėse dalyvavusios dvi Kretingos komandos „Šaulys“ ir „Žemaitis“, nors jų pasiekimai buvo vidutiniški.

Po krepšinio treniruotės su treneriu (viduryje), XX a. 4-as deš.

Autoriaus archyvas

Kretingiškės lauko teniso mėgėjos žiūrovus žavėjo ne tik žaidimu, bet ir stilinga apranga, elegancija. XX a. 4-as deš.

Stasio Vaitkevičiaus nuotr.

Ritos Nagienės archyvas

Vakarinėje miesto parko dalyje, prie miškų urėdijos tvoros, buvo įrengti lauko teniso kortai, kuriuose teniso kamuoliuką gainiojo stilingais baltais rūbais apsirengusios moterys ir vyrai. Pokario metais šie teniso kortai buvo sunaikinti, nes sovietinė valdžia lauko tenisą laikė turtingųjų sportu, ir jų vietoje buvo įrengtos vaikų karuselės. Net ir šiandieną tenisą kretingiškiai žaidžia daugiausia Palangoje, nes savo mieste jam vietos iki šiol nerasta. Nors Kretingoje krepšinis buvo pradėtas žaisti XX a. 3-ią deš., jis ypač išpopuliarėjo 4-ą deš., 1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei tapus Europos čempione ir 1939 m. šį pasiekimą pakartojus.

Atėjus pavasariui gera pasimankštinti erdviame progimnazijos kieme, 1924 m. balandžio 23 d.

Jono Grudzinsko archyvas

Krepšinį ypač buvo pamėgę Pranciškonų gimnazijos vaikinai, jį žaidę krepšinio aikštelėje, įrengtoje tarp Šv. Antano rūmų ir senųjų II kapinių mūrinės tvoros, kur stovėjo iš medžio padaryti krepšinio stovai, lentos ir lankai su ilgesniais negu šiandien tinkleliais. Pranciškonų gimnazijos komanda žaidė pasipuošusi sportiniais marškinėliais su numeriais, ant kurių trijuose sujungtuose apskritimuose buvo įrašytos raidės KPG, kas reiškė Kretingos pranciškonų gimnaziją.

Kretingos šaulės visada buvo geros nuotaikos. Dešinėje – jų vadė Vanda Tiškutė. 1937 m.

Kretingos muziejaus nuotrauka

Tarpukariu Kretingos apskrityje vaikai buvo mokomi sportuoti pradinėse mokyklose nuo pat mažens. 1930 m. birželio 29 d., minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines, Kretingoje buvo surengta apskrities pradžios mokyklų vaikų sporto ir dainų šventė. Joje dalyvavusių mokinių tėvai skirstėsi patenkinti, matydami džiugiai sportuojančius savo vaikus, nors, kaip 1930 m. liepos 7 d. numeryje rašė „Lietuvos aido“ dienraštis, būta ir vieno neįvardinto dvasininko raginimo per pamokslus bažnyčioje tėvams neleisti to daryti. Deja, dalis tėvų šio raginimo paklausė, taip nuskriausdami sportuoti norėjusias savo atžalas.

Kretingoje sportavo ne tik mokiniai ir Šaulių sąjungos nariai, bet ir visuomeninių organizacijų, politinių partijų, tautinių bendrijų atstovai. Mieste populiarus buvo žydų sporto draugijos „Makabi“ skyrius, vienas pirmųjų subūręs futbolo komandų, žydų jaunimą sportuoti ir sveikai gyventi ragino ir šios bendruomenės religiniai ir dvasiniai vadovai. Sveikatos šaltiniu kretingiškiai laikė ir maudymąsi, plaukiojimą valtimis ir baidarėmis Akmenos upėje, kurios tyras vanduo buvo prieinamas ir mažiems, ir dideliems.

Išlikusios sportuojančių kretingiškių nuotraukos – svarbi krašto istorijos dalis. Jos padeda geriau pažinti tuometinį gyvenimą ir pasigėrėti gyvenimo džiaugsmą sporte radusių jau mus palikusių savo kraštiečių šviesiais veidais.

Romualdas BENIUŠIS


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas