|
|
|
Spalvings Palonguos žemaitiu sosėspėitėms
Palongėške žemaite šes metas pamėnavuojė Žemaitiu kultūras draugėjės Palonguos skyriaus 34-as metėnės. Anū sosėspėitėms ivyka legėndiniam Anapilie, katram dabar yr isikūrės kuruorta muziejus. Brongintė prigimtėnė kalba ė sava šaknis Žemaitiu kultūras draugėjė 1988 metas Telšiūs, „Alkuos“ muziejou, ikūrė 46 sava krašta kultūrėnio palėkėmo, anuo dabartim ė ateitim besirūpinontys žmuonis. Dėdėle greta vėins po kėta draugėjės skyre sosėtvierė ė pradiejė veiktė beveik kuožnam Lietovuos rajuonė. Ėš pėrmūju didžiausiu ė svarbiausiu draugėjės suorganizoutu tuo laikuotarpi rėnginiū bova Rainiū tragedėjės 48 metiniu pamėnavuojėms, be tuo, pri žudyniu vėitas ož visuomenės paaukuotas liešas bova pastatyta kuoplyčė-paminkls. Nu 1991 m. gegožės tik Palonguo vienintelie bova leidams ė pats pėrmasis žemaitėšks laikraštis „A mon sakaa?“, katrū redagava Danutė Mukienė. Bet žemaitėški skyrele arba atskėri poslape žemaitėška bova spausdėnami ė kėtū Žemaitėjės rajuonu laikraštiūs. Vo Klaipieduo fuolkluora kluba „Žemaitiu alkierius” vaduovė žornalistė Janina Zvonkuvienė rėngė žemaitėškas televizijės laidas. Daug kam dabar rūp, vo kuoks bier laikrašti „A mon sakaa?“ lėkėms? Pasėruoda, anū pakeitė 1993 m. rodeni ėšlests pėrmasis žemaitėšks žornals „Žemaitėjė”, katras nu ontra nomeri bova parvadints „Žemaitiu žemė”. 1995 metas redakcėjė parsikielė į Vėlniu. Žemaitiu kultūras draugėjės Palonguos skyriou nu pat pradžiū vaduovau Augustis Narmonts. Ons ė bova organizacėjės gimtadėini pamėnavuojėma, katras ivyka Palonguos kuruorta muziejou, pagrindėnė ašis: sopažindėna so nuveiktas darbas, papasakuojė, ka so aktyviauses nares šimeta aplonkė Lietova laba svarbiū Dorbės ė Saulės mūšiu vėitas – Dorbės mūšie žemaite so iš vuokietiū ordina kariuomenės persėmetoses koršes ė estas somušė kryžiuotius, vo Saulės mūšie žemaite sotrioškėna kalavijuotius. „Torem mes, kou didžioutys“, – sakė A. Narmonts.
Ons linkiejė žemaitems visumet būtė vėiningiems, brongintė prigimtėnė sava kalba, pamėnavuojė ne vėina ėš Žemaitėjės kėlosė garsė asmenybė, tarp katrū – net Puopiežios Juons Paulios II. „Anuo muotina Emilija Kačerovska bova žemaitė, kėlosi ėš Mažeikiu rajuona. Jego muotina – žemaitė, ta ė Puopiežios žemaitis“, – neabejuojė palongėškis. Anuo nuomuonė, ė garsos Lietovuos puoets Antans Baranauskis musint nebūtom tep daile muokiejės sorėktavuotė sava puoemas „Anykštiū šėlelis“, jego nebūtom isimyliejės puoetės ėš Sedas žemaitės Karuolinas Praniauskaitės, katra ikviepė. Gimtadėini pruoga Žemaitiu draugėjės Palonguos skyriou linkiejėmus nu Plungės žemaitiu pardavė tam kraštou atstuovaujonti Irena Stražinskaitė-Glinskienė, paskaitiusi kelis eilieraštius, katrūs apsispind, kap ana sakė, „mūsa žemaitėškuoji dūšelė“. Apie Žemaitėjės karalystė ė netinkama simbuolėka Bova ėšklausyti keli vėins ož kėta iduomesni pranešėma. Kara analitiks Jurijus Lipovka kalbiejė, ka žemaite yr vėina seniausiu tautū pasaulie, ka tuokėi pat žmuonis, kap dabartėne žemaite, – aukštė, kresnė, so tuokė pat veida struktūra – dar priš 50 tūkstontiu metu atsėrada pri Kilimandžara. Kara analitiks sakė, ka anuo žėnės ne ėš pėršta laužtas, ka ons vaduojaujės faktu vėsoma: rašytines šaltėnes, archeuoluogėnes, antruopuoluogėnes tyrėmas, kalbuotyra, tuopuonimika, genetika. Sakė, ka žemaite nu lietoviu skėras, yr 5–6 cm aukštesnė, vo anū kuojės pieda ėlgesnė 1 cm. „Kas yr tėi palongėške?“ – tuoki klausėma sava pranešėmė gvildena istuoriks archeuoluogs muokslu daktars palongėškis Vlads Žulkus. Anuo žuodes, dabartėne palongėške – žemaite, somaišytė so koršes. Vo katrū bova daugiau, katrėi yr atsėkieliele, sunku beatsakytė. Jego kas tuo būtom paklausės priš kuokios 50 metu, būtom atsakės, ka i jūras posė nu Bėrotas kalna palongėške yr korše, vo tėi, katrėj daugiau i Rytū posė – žemaite. Bet dabar vėskas tep maišies sosėmaišė.
Klausėma, kas yr tėi palongėške – korše a žemaite – sava pranešėmė narpliuojė muokslininks Vlads Žulkus. Žemaitiu vienybės idiejė sava pranešėmė kielės garbinga omžiaus žmuogos Benedikts Jankauskis, ėlga laika atstuovavės Žemaitiu kultūras draugėjės Kauna skyriou, kalbiejė, ka cėntrėne Žemaitiu kultūras draugėje rektom ipėrštė minti steigtė Žemaitėjės karalystė, nes nu senū senuovės ana tuoki bovosi. Dar B. Jankauskis smarke krėtėkava Lietovuos heraldikas kuomisėjės 1994 metas patvėrtinta Žemaitėjės simbuolika – herba ė vieliava. „Mona galva, ta vieliava netorietom būtė balta – kėik eso skaitės senū raštu, balto audeklo žemaite apkluodava nabašninkus, – kalbiejė ons. – Kėts dalyks – herbė matuom meška. Kon znuočėj, ka ana vaizdoujama so grondėnė ont kakla ė dar išledosi lėižovi? A ka esam prispaustė, ivarytė i kompa? Ypač baise atruoda tas riteris so šarvas, kardo ė šalmo. Ons yr aiškus kryžiuotis! Jug nieks kėts tuoki šalma nenešiuojė, tik kryžiuote. Nepoike tuokė žemaitiu simbuolika atruoda“. B. Jankauskis rašta, ka rektom keistė simbuolėka, sene esous nusiuntės ė Lietovuos heraldikas kuomisije. Iteikė Žemaitiu pasus Rėngini paivairėna liaudėška mozėka, šmaikšti žemaitėški pasakuojėma. Palongėškė Bėrota Petkienė paskaitė kelis a. a. vydmontėškės puoetės Nijuolės Rimkienės eilieraštius ė vėina nežėnuoma autuoriaus sorėktavuota pamuokontė istuorėjė. „Aš vėsomet skaitau, kas mon pate patink, kas pri šėrdėis“, – prisėpažėna ne pėrma karta žemaitiu rėnginius paivairėnonti palongėškė. Ši karta pasakuojėms bova apie tai, kap tievs priš smerti išmintėis muokė sava sūnu: kap dėrbtė, ka anam pėrmam niekam nerektom sakytė „Padiek, Dievė“, kap nešiuotė batos, ka kuožna ryta atruodytom kap so naujes, kap dounelė valgytė, ka atruodytom tuoki skani, kap aptepta so medo. Sūnus miegėna ė šep, ė tep – nepavyka, kol galiause pats soprata: pri darba rek ėšet onkstiause, batus parejus rek nusičiūstytė ė pasėdietė i vėita, vo ka pri stala sies ėšstėpės, ta ė jouda sausa douna atruodys kap so medo. Kelims žemaitems, tarp katrū Janina ė Stasys Kobėle, tep pat tou švėntės dėina kankliem skombėnosi mozėkas muokytuojė Jurgita Petkutė-Marcinkienė, bova iteikti Žemaitiu pasa, liudijontis priklausuomoma Žemaitiu kultūras draugėje.
|
|
