|
|
|
Kretingiškiai neketina laisvanoriškai ginti gamtos nuo šiukšlių
Sekant kaimynų estų pavyzdžiu, gegužės 3 dieną Lietuvoje rengiama visuotinė švaros akcija „Darom 2008“, kuria siekiama išvalyti gamtą nuo šiukšlių, o tuo pačiu ir pagerinti pasaulio šiukšlių rinkimo rekordą. Įsijungti į šią akciją kretingiškiai, deja, nesirengia. Dauguma pakalbintų mūsų miesto valdininkų apie Lietuvoje rengiamą gamtos švarinimo akciją arba visiškai nežino, arba apsimeta nežiną, nes nenori papildomų rūpesčių.
Seniūnijoms „patrupino“ lėšų Už rajono aplinkosaugą atsakingas Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Raimondas Jocius sakė, jog specialiai prie akcijos „Darom 2008“ kretingiškiai neketina prisidėti. Tačiau miestas ir rajonas, anot jo, tvarkomas visą balandžio mėnesį. Kiekvienai seniūnijai yra numatyta lėšų iš specialaus aplinkos apsaugos rėmimo fondo, kurį šiemet sudaro per 200 tūkst. Lt. Šįsyk iš to fondo sutvarkyti gamtą seniūnijoms tėra skirta: Kretingos miesto – 10 tūkst. Lt; Kretingos ir Žalgirio – po 8 tūkst. Lt; Kartenos, Kūlupėnų, Salantų ir Imbarės – po 2 tūkst. Lt. Skirstant lėšas, tvirtino R.Jocius, atsižvelgta į seniūnijų gyventojų skaičių ir žmonių migraciją: „Tarkim, prie Ėgliškių piliakalnio susirenka daug žmonių: ir kretingiškių, ir svečių. Jo teritoriją tvarko Žalgirio seniūnija, todėl jai ir skirta didesnė suma pinigų“. Rajono Savivaldybės darbuotojai jau penktus metus daugumai miestiečių yra pavyzdys: jie savo noru laisvadieniais rengia talkas. Talkininkai sutvarkė valstybines teritorijas prie Kurmaičių ir Bajorų tvenkinių, talkino miškininkams sodinant medžius. Kiekvienam – savas rūpestis Kretingos seniūnijos seniūnas Antanas Gedminas sakė šį pavasarį turįs svarbesnių rūpesčių, negu akcija: reikia rūpintis Padvariuose vykstančiais vandentiekio ir kanalizacijos trasos pravedimo darbais. „Iš seniūnijos pakelių ir pamiškių dar kovą savo pajėgomis rinkome šiukšles. Bet apšvarinome tik savaitei. Yra tokia nerašyta taisyklė: atbunda gamta – padaugėja ir sąvartynų. Yra žmonių, kurie iškuopę savo kiemus, šiukšles suveža į pamiškes. Ėmėmės kitokios taktikos: pranešame gamtosaugininkams, o šie baudžia nuosavų teritorijų, miškų savininkus. Suprantame – ne šeimininkai tešiukšlina pakelėse ir miškuose. Tačiau pagal įstatymą už nuosavybę atsako jos šeimininkas. O jis tegu galvoja, kaip apsaugoti savo žemę nuo šiukšlintojų. Kitos išeities nėra“, - tvirtino A.Gedminas. Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius sakė, jog miestą komunalininkai prižiūri įprasta tvarka. Didžiausią rūpestį seniūnui kelia išdygstančios pavienės šiukšlių krūvos ir laužynai miesto centre, kurių ir šeimininką surasti, ir priversti jį susitvarkyti yra gana sudėtinga. Prie Kretingos gamtos švarinimo akcijos organizuotai nežada prisidėti nei rajono mokyklos, nes iniciatyvos nesiėmė nei Švietimo skyrius, nei rajono jaunimo nevyriausybinės organizacijos. Pretenduoja tapti Gineso rekordininkais Dar kovo mėnesį estai paskelbė surinksiantys 40 tūkstančių savanorių, kurie per vieną dieną iškuops 10 tūkstančių tonų šiukšlių iš nelegalių sąvartynų, pamiškių, paežerių, paupių, - iš tų vietų, kurias menkai teišvalo komunalinės tarnybos. Didžioji Estijos visuomenės dalis žino apie akciją ir ketina prie jos prisidėti. Ją remia Aplinkos ministerija, didžiausi bankai, stambios verslo įmonės, nevyriausybinės ir jaunimo organizacijos. Asmeninę paramą išreiškė ir Estijos prezidentas. Šią nacionaline idėja virtusią akciją jie pavadino „Darom 2008“ (estiškai – „Teeme 2008“). Ji vyks tik vieną dieną – gegužės 3-ąją, šeštadienį. Akcija siekiama ne tik iškuopti ir sutvarkyti šalį, bet ir skatinti žmonių ekologinį sąmoningumą: kai prišiukšlinęs pats tą šiukšlę ir pakeli, daugiau nebesinori jos mėtyti. Specialiai projektui yra kuriamas su palydovine navigacijos sistema susietas nelegalių sąvartynų ir šiukšlių krūvų žemėlapis, kad tvarkymosi dieną žmonėms būtų lengva juos surasti. Savivaldybės įsipareigoja įrengti nekenksmingų šiukšlių surinkimo punktus, organizuoti jų išvežimą. Gamintojai ketina organizuoti kenksmingų atliekų, padangų, elektronikos surinkimą. Savivaldybių aplinkosaugos vadovai yra atsakingi už darbo organizavimą: kad žmonės žinotų savo darbo barus, kad būtų aprūpinti pirštinėmis bei maišais. Savanoriai patys praneša, kas gali atvykti nuosavais automobiliais su priekabomis. Jei ši estų akcija pavyktų, ji pretenduoja tapti pasaulio šiukšlių surinkimo per vieną dieną rekordininke ir patekti į Gineso rekordų knygą. Nejaučia nostalgijos lenininėms talkoms Lietuviškai akcijai „Darom 2008“ pritarė Aplinkos ministerija ir pakvietė nevyriausybines, gamtosaugos, paveldosaugos organizacijas, seniūnijų bendruomenes susivienyti ir surengti masinę šiukšlių tvarkymo talką. Bent jau tokią, kokios būdavo sovietmečiu, vadinamosios lenininės, rengiamos kasmet balandžio 22-ąją. Tuomet apkuopdavome savo įmonių, įstaigų, mokyklų teritorijas, parką, paupius, o kaimo žmonės – savo gyvenvietes. Atsikračiusi šiukšlių, gamta atsigaudavo. Matematika paprasta: estai suskaičiavo, kad pakelėse ir pamiškėse mėtosi apie 10 tūkst. tonų šiukšlių, kurias jie ketina surinkti. Jeigu Lietuvoje gyvena triskart daugiau gyventojų, negu Estijoje, tai ir šiukšlių pas mus primėtyta triskart daugiau – 30 tūkst. tonų. Deja, kol kas Lietuvoje ir šiukšlintojų tebėra daugiau, negu tvarkytojų. Ne išimtis – ir Kretinga.
|
|
