Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Vengrai parodė, jog ūkininkauti jie moka

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2008-04-11

Vengrijos miestas Kiskunhalas, nutolęs nuo Serbijos sienos tik 20 km, mūsų rajono ūkininkų bei žemės ūkio specialistų grupę pasitiko žydinčiais abrikosais ir sprogti pasirengusiomis vyšniomis bei obelimis. Žaliuojantys lygūs laukai, forzitijų geltonis, kruopščiai išgenėtų, bet dar nesužaliavusių vynuogynų plotai buvo tarsi stebuklas po Slovakijos kalnų, kuriuose kretingiškių kelionės dieną siautė pati tikriausia pūga.

Dalis kretingiškių delegacijos su svetingai priėmusiu avių ūkio šeimininku.

Įvažiavus į Vengriją, akį norom nenorom traukė keistos giraitės: tiksliai eilėmis augantys pilki tiesūs medžiai sufleravo, kad jie sodinti žmonių. Iš tiesų, tas kraštas, kuriame pabuvojo Kretingos rajono žemdirbiai, negali pasigirti natūraliais, mūsų kraštams būdingais miškais. Tad mišką augintis vengrams tenka patiems. Sodina jie vadinamuosius vasaros medžius, arba popiermedžius, kurie užauga greitai – per penkerius metus, ir yra naudojami itin aukštos kokybės popieriui gaminti. Tad ir veši vengrų žemėje dirbtiniai miškai: ką tik pasodintas popiermedžių vyteles keičia suaugėliai, šiuos – kirtimai bei paruoštos medienos rietuvės.

Įspūdį, jog dar esama ir natūralios gamtos, sustiprina į grūdinių kultūrų laukus išbėgusios pasiganyti stirnos ir pavasarį pajutę fazanai.

Paukščius iškeitė į bites

Iš Kiskunhalas regione gyvenančių 80 tūkst. gyventojų (Vengrijoje gyvena apie 10 mln. gyventojų) – iki 4,5 tūkst. ūkininkauja, tačiau paramą iš ES fondų gauna apie 1,8 tūkst. ūkininkų, kurie dirba 24 tūkst. ha žemės. Vidutinis ūkis – 12 ha, t.y. beveik nesiskiriantis nuo mūsų rajono vidutinio ūkio. Kiskunhalas, kaip ir visoje Vengrijoje, dar gausu ūkių, kurie pragyvena iš to, ką užsiaugina. Tokie ūkiai nepretenduoja į europinę paramą, nedalyvauja prekinėje gamyboje.

Didžiausią nuostabą mūsiškiams padarė tai, kad įvykus pertvarkai Vengrijos vyriausybėje, žemės ūkio plėtros ministerijos darbuotojų skaičius buvo sumažintas nuo 2 tūkst. iki 400. Dar 200 darbuotojų dirba kitose žemdirbiškose institucijose, kurios yra pavaldžios ministerijai. Toks skaičius darbuotojų sprendžia ūkininkų reikalus 700 administracinių vietovių. Vengrijoje veikia “vieno langelio” principas – vienas tarnautojas stengiasi išspręsti visas ūkininko problemas.

Su Kiskunhalas žemės ūkio sričiai atstovaujančiais darbuotojais, miesto tarybos kaimo reikalų komiteto pirmininku susitikę kretingiškiai patyrė, kad Vengrijai tapus Europos Sąjungos nare, šios šalies ūkininkams teko persiorientuoti daugelyje sričių.

Pavyzdžiui, Kiskunhalas ūkininkams, auginusiems antis, žąsis ir fazanus, jų teko atsisakyti dėl paukščių gripo vajaus. Tad daugelis vengrų ūkininkų paukščius iškeitė į bites, avis, grūdines kultūras, kurias auginti Kiskunhalas apylinkėse nėra paprasta: žemės – nederlingos, dauguma jų – smėlingos. Grūdines kultūras Kinkunhalas ūkininkų laukuose pakeitė alternatyvios kultūros: aguonos, saulėgrąžos, garstyčios. Vien aguonų farmacijos pramonei Kiskunhalas ūkininkai augina apie 300 ha. Šios kultūros auginimas yra griežtai kontroliuojamas dėl galimybės aguonas panaudoti narkotinėms medžiagoms gaminti.

Kinskunhalas apylinkėse 170 bitininkų laiko 50 tūkst. bičių šeimų. Medaus gamyba vystoma dviem kryptimis: aukštos kokybės medus yra eksportuojamas, o masinė produkcija parduodama čia pat vietoje.

Vengrijoje bitės medų renka iš pačių įvairiausių augalų, o kretingiškiai ragavo ir į namus lauktuvių vežė akacijų – mūsų kraštui nebūdingo – medaus. Jo kilogramas, kaip ir kitokio, Vengrijoje kainuoja 14 Lt.

Vyno riterystė – itin gerbiamos visuomeninės pareigos, kurias reikia nusipelnyti, kažką gero padarius krašto vynininkystei. Mūsų sutikti vyno riteriai – vyndariai, pasirengę reklamuoti savo krašto vyną.
Didžiuojasi savo krašto vynu

Kiskunhalas apylinkių žemė tinka vynuogėms auginti: 700 ha vynuogienojų per metus išauginama apie 3 tūkst. tonų baltųjų ir mėlynųjų vynuogių. Beveik visas šis kiekis perdirbamas vietoje.

Ūkininkas, auginantis daugiau kaip 10 arų vynuogienojų, privalo jį užregistruoti ir deklaruoti, kiek užaugino vynuogių vynui perdirbti arba kiek pats jo pagamino.

Vengrijos vyriausybė skatina vynuogių augintojus ir vyndarius. Nuo vieno pagaminto litro vyno ūkininkai moka 8 forintus, t.y. apie 10 centų (70 forintų lygu 1 litui), tačiau šie pinigai patenka į tam tikrą fondą, iš kurio 60 proc. sukauptų lėšų panaudojama vyno reklamai, o likusi dalis išdalinama vynuogių augintojams kaip parama. Taigi vyriausybei iš tų 8 forintų – jokios naudos, o štai vynuogių augintojai ir vyndariai praėjusiais metais išsidalino apie 200 mln. Lt paramos.

Kretingiškių delegacija turėjo galimybę apsilankyti Kiskunhalas veikiančioje vyno darykloje, pabuvoti jos vyno rūsiuose ir paragauti keleto rūšių vyno, o vakare – susitikti su Vyno riterių draugijos nariais.

Vyno riterystė – itin gerbiamos visuomeninės pareigos, kurias reikia užsitarnauti. Tai reiškia – nuveikti ką nors naudingo krašto vynininkystei. Kiskunhalas Vyno riterių draugija jungia 26 narius, turi 17 garbės narių. Vyno riterių pareiga – reklamuoti krašto vyną, mokyti vyno ragavimo ir gėrimo kultūros.

Pirmasis Kiskunhalas vyno riterių tostas visada būna pakeltas už protėvius – iš Kazachstano platybių nuo mongolų-totorių jungo į Vengrijos žemes atbėgusius kunus. Beje, ir vyno riterių drabužiai pasiūti laikantis labai senų kunų tradicijų.

Avių augintojo žmona Elžbieta, vengriškai – Eržika, kasmet pasirūpina mėsos atsargomis. Avis auginanti šeima valgo išskirtinai kiaulieną.
Avys - italų gurmanams, palinka – sau ir kaimynams

Kiskunhalas apylinkėse ūkininkaujantis 60 metų avių augintojas Janos Hudi sakė, kad avys nuo jo gyvenimo neatsiejamos jau 50 metų: kažkada Janos prižiūrėdavęs iki 7,5 tūkst. kolūkio avių, o įvykus perversmui, avis ėmęsis auginti pats.

Pradėjęs nuo 7 avelių, šiandien jis turi 700 avių, o prieš dvejus metus pardavė dvi dideles avių bandas. Avims išlaikyti užtenka 40 ha nuosavos ir 25 ha nuomojamos žemės. Tačiau dėl pernykščių sausrų teko pirkti papildomai pašarų.

Dalis ūkininko avių mūsų viešnagės dieną buvo sugintos į šiaudais išklotą daržinę: čia jau buvo apsiėriavusios arba tik rengėsi ėriuotis 170 motininių avių. Ūkininkas, leidęs apžiūrėti jo gyvulius, paprašė tylos, kad neišgąsdintume vaikuotis besirengiančių avių.

Kita dalis bandos drąsiai ganėsi po želmenis. Pasirodo, jog Vengrijos ūkininkai, šalies mastu auginantys per 1 mln. avių, specialiai dalį žemės plotų apsėja grūdinėmis kultūromis, o po to leidžia avims ganytis ir ėsti želmenis.

Aplankytojo ūkio šeimininkas augina išskirtinai vokiečių juodgalves avis. Jos – ne dėl kailio ar vilnos, o dėl skanios mėsos. Tačiau vengrai jos nevartoja: visos avys iškeliauja į Italiją.

Paaugintas iki 8 savaičių ir sveriančias 20-25 kg aveles iš ūkininkų superka tarpininkai, nes tik jie gali surinkti didelius kiekius avių.

Už vieną tokią avelę ūkininkui mokama 50 tūkst. forintų, arba gerokai per 700 Lt.

Ūkininkas su pasididžiavimu aprodė savo apdovanojimus, kuriuos jis yra pelnęs už avininkystės plėtojimą.

Pas avių augintoją ėrienos taip ir neparagavome, tačiau sužinojome, ką reiškia tikros vengriškos palinkos (kirčiuoti reikia pirmą skiemenį – aut. past.), tai yra naminės, išvarytos iš abrikosų, skonis. “O iš ko jūs verdate savo palinką?” – klausė Janos.

Jam buvo nesuprantama, kad mūsų ūkininkams yra draudžiama virti naminę sau ar savo kaimynams: jeigu palinka yra ne stipresnė kaip 40 laipsnių, Vengrijoje už jos gamybą nebaudžiama.

Palinką mūsų delegacija užkando ūkininko žmonos Elžbietos padaryta namine saliami dešra – skaniai išrūkyta, su daug paprikos. Avininkyste besiverčiantys ūkininkai valgo išskirtinai daug kiaulienos.

Kretingiškiai, viešėdami Vengrijoje, turėjo progos įsitikinti, jog vengrai moka auginti žirgus, kalakutus, grūdines kultūras.

Kaip ir visi, taip ir Vengrijos ūkininkai susiduria su problemomis, norėtų didesnių supirkimo kainų. Tačiau susidarė įspūdis, kad Vengrijos ūkininkai skundžiasi mažiau už mūsiškius.

O kretingiškiai sakė pabuvoję tarsi stebuklų šalyje: kur rasi, kad mokesčiai už vyną sugrįžtų pačiam vyndariui, o reikalų turinčio ūkininko niekas nevaiko nuo vieno biurokrato pas kitą.

Kainos

55 kv. m ploto butas – apie 110-115 tūkst. Lt

Vidutinis namas – apie 150 tūkst. Lt

Kainos Kiskunhalas ūkininkų turguje

Bulvių kg – 1- 1,5 Lt

Aitriosios paprikos kg – apie 1 Lt

Saldžiosios žalios paprikos kg – 5,5 Lt

Obuolių kg – 3,5-8,5 Lt (priklausomai nuo rūšies)

Grybų kg – 8,2 Lt

Pomidorų kg – 7 Lt

Ridikėlių pundelis – 1 Lt

Kiaulienos nugarinės kg su kaulu ir lašinukais – 15 Lt

Naminės dešros kg – apie 25 Lt

Vyno 0,7 l butelis (parduotuvėje) – nuo 3-3,5 Lt

Kvepiančiųjų pipirų, kitų Vengrijoje fasuotų prieskonių pakelis – 0,5 Lt


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas